Profesorius Adulfas Abrutis pripažįsta, kad jo mokslinių tyrimų sritis tokia, kad ne iš karto matyti ryšys su gyvenimu. Už darbų ciklą „Naujos funkcinių oksidinių sluoksnių ir daugiasluoksnių sandarų auginimo iš garų fazės technologijos struktūros, savybių ir taikomieji tyrimai” mokslininkas įvertintas 2005 metų Lietuvos mokslo premija.
Vienintelės Lietuvoje MOCVD (plonų sluoksnių sintezės iš cheminių garų fazės) laboratorijos, vadovaujamos profesoriaus Adulfo Abručio, darbo kryptis – modernios medžiagos, kurios gali būti pritaikytos elektronikos, nanotechnologijų, magnetoelektroninių mikrosistemų, jutiklių, mikrobangės ir aukštos galios technikos bei kitose srityse.
Lietuvos pramonė kol kas nejaučia tokių mokslo darbų poreikio, nes daugiausia tenkinasi žemomis ar vidutinėmis technologijomis. Padėtį, mokslininko nuomone, išjudintų nebent iš užsienio atėjusios aukštųjų technologijų įmonės kartu su savo mokslinių tyrimų padaliniais. Tačiau jos neskuba į Lietuvą iš esmės dėl žemo bendro mokslo ir studijų lygio, aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo.
Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto MOCVD laboratorija bendradarbiauja su maždaug 20 universitetinių laboratorijų bei mokslo centrų visoje Europoje. Profesorius Abrutis jau įdiegė aštuonias savo technologijas Ispanijos, Portugalijos, Airijos, Meksikos universitetuose.
„Yra mokslo valdininkų, profesorių, kurie pompastiškai ir entuziastingai kalba, kad Lietuvos mokslas jau žengia pirmose pasaulio mokslo gretose. Juokinga klausytis, – kalbėjo Abrutis. – Iš tikrųjų padėtis nėra gera. Tik nedaugelyje laboratorijų vyksta normalus ir gero lygio mokslinis darbas”.
Pasak mokslininko, visur vėluojame. Net kaimynai estai radikaliai pertvarkė mokslo sritį ir akivaizdžiai pirmauja. Gal kas protingas ir pas mus ateis į valdžią, tvirtai pasakys, kad reikia reformos. Ir ne tik pasakys, bet ir įvykdys ją. Tačiau jau dešimt metų taip diskutuojame, o bendras mokslo lygis beveik nekyla.
Pagrindinė problema, mokslininko įsitikinimu, yra prastas finansavimas ir gana atsilikęs visos mokslo ir studijų sistemos organizavimas. Tiek daug institutų ir universitetų, bet visi palikti likimo valiai, be pakankamo finansavimo ir kontrolės, su pasenusia įranga ir be jokių šansų konkurencinėje kovoje su moderniais Vakarų šalių mokslo centrais.
vat vat