Lietuvos jūreivystės kolegijos Navigacijos katedros antrakursiams rytoj prasideda pirmoji jų gyvenime plaukiojimo praktika.
Nuo šių metų jiems ji pailgėja iki šešių mėnesių.
Jūrininkų diplomavimo taisyklėse nurodyta, kad jeigu aukštosios jūrinės mokyklos absolventas, turintis akademinį laivavedžio diplomą, mokydamasis nespėjo sukaupti 12 darbo laive mėnesių, darbo diplomo jis negaus.
Pernykščiai absolventai jau „apdegė”.
Daugeliui į darbo laive stažą neįskaičiuota pirmoji plaukiojimo praktika, jeigu ji buvo atlikta uosto laivyno ar Karinio jūrų laivyno laivuose. Per antrąją aštuonis mėnesius trukusią plaukiojimo praktiką studentai dažniausiai spėdavo išplaukti tik į vieną šešių mėnesių reisą.
Tiesa, aukštosios mokyklos administracija ir Lietuvos saugios laivybos administracija sugebėjo rasti išeitį. Jos susitarė, kad buvę studentai trūkstamą laikotarpį gali prisidurti, plaukdami į stažuotę jūroje pagal kolegijos mokomąją programą. Jiems skiriamas stažuotės vadovas, aukštoji mokykla duoda užduotį, už kurią jie atsiskaito grįžę iš reiso.
Stažuotojui išduotoje laivo kapitono pažymoje rašoma: stažuotė vyko pagal mokymo programą. Tokiu atveju Lietuvos saugios laivybos administracija tą laiką, kurio trūko iki 12 mėnesių, priskaičiuos prie studento plaukiojimo praktikos ir absolventui išduos darbo diplomą.
Šia galimybe pasinaudojo 12 praėjusių metų absolventų. Jie jau gavo darbo diplomus ir gali plaukti į jūrą kapitono budinčiaisiais padėjėjais.
Peržiūrėjo programą
Lietuvos jūreivystės kolegijos administracijai teko peržiūrėti mokymo programą, kad studentai spėtų sukaupti 12 mėnesių darbo laive stažą.
„Pagal naująsias jūrininkų diplomavimo taisykles išanalizavome, kaip efektyviau išnaudoti plaukiojimo praktikos periodą, neapribojant teorinės bazės. Mums pavyko. Praktikos terminą pailginus iki 6 mėnesių, antrakursiai spėja išplaukti į visavertį reisą jūroje. Anksčiau dėl trumpo termino jiems buvo sunku rasti tinkamą laivą, o dabar visi plauks jūriniais laivais”, – pasakojo Lietuvos jūreivystės kolegijos direktoriaus pavaduotojas plaukiojimo praktikai Vladimiras Borovichinas.
Atrenka geriausius
Šiemet plaukiojimo praktiką atliks beveik 200 antro ir trečio kurso studentų – būsimieji laivavedžiai ir mechanikai. Aukštosios mokyklos administracija iš anksto pasirūpino jos vietomis.
„Sausį išsiuntinėjome laiškus į 40 laivybos ir įdarbinimo kompanijų, prašydami priimti mūsų studentus atlikti plaukiojimo praktiką. Džiugu, kad atsiliepė visi Lietuvos laivų savininkai. Padėjo ir savo rytdiena besirūpinančios įdarbinimo agentūros. Jūrų specialistus sau iš anksto rengia „Askoldas”, „Gretimybė”, „Boskalis”, – sakė V. Borovichinas.
Pasak jo, toliaregiai laivų savininkai aktyviai dalyvauja rengiant būsimuosius jūrininkus ir jau per plaukiojimo praktiką ima žvalgytis į antro kurso studentus. Pavyzdžiui, šiais metais Lietuvos jūrų laivininkystė į savo laivus priėmė 16 studentų, šeši jų – antrakursiai. „Lisko Baltic Service” pagal tradiciją kasmet priima po dešimt 2-3 kursų studentų, maždaug tiek pat – „Limarko” laivininkystės kompanija.
Grįžę iš antrosios plaukiojimo praktikos, studentai dažniausiai jau žino, kur dirbs baigę jūreivystės kolegiją. Jeigu jie gerai užsirekomendavo, laivo savininkas nepames jų iš akių ir būtinai pakvies dirbti į savo kompaniją.
„Galima sakyti, kad jūrinė karjera prasideda dar aukštojoje mokykloje. Jaunuoliai tai supranta, todėl į praktiką išplaukia norėdami kuo geriau pasirodyti. Blogų atsiliepimų apie savo studentus iš laivų savininkų dar nesulaukėme”, – tvirtino V. Borovichinas.
Neseniai įvykusiame susitikime su kolegijos administracija bei Švietimo ministerijos auditoriais tai patvirtino ir Lietuvos laivų savininkai. Jie sakė, jog yra patenkinti studentų teorinių žinių kokybe. Kolegijoje jūriniuose treniruokliuose mokydamiesi pagal šiuolaikiškas programas, būsimieji laivavedžiai neblogai išmano radionavigacinę aparatūrą, mechanikai – laivo jėgaines bei kitus mechanizmus. Praktikantai taip pat gerai moka anglų kalbą.
Šiais metais kelios naujos užsienio laivybos kompanijos susidomėjo Lietuvos jūreivystės kolegijos studentais. Garsios kompanijos „Marlow” atstovas specialiai atvyko į Klaipėdą pasikalbėti su jais. Kartu su įdarbinimo agentūra „Gretimybė” praktikai savo laivuose atrinko apie dvidešimt žmonių.
Didelį konteinerinį laivyną turinti vokiečių kompanija „E.B.Schiffahrt” apie Lietuvos jūreivystės kolegijos administraciją sužinojo iš pas juos dirbančio Lietuvos jūrininko Mariaus Toleikio. Ji taip pat pasisiūlė priimti studentus į konteinervežius.
Olandijos laivybos kompanija „Boskalis” ir jos filialas Klaipėdoje specialiai plaukiojimo praktikos išvakarėse 130 Lietuvos jūrinių mokymo įstaigų studentų organizavo seminarą, kuriame supažindino su darbo dugno gilinimo laivuose ypatumais.
Atsakingi už studentus
Studentas prieš plaukiojimo praktiką su kolegijos administracija ir laivo savininku pasirašo standartinę trišalę sutartį. Joje nurodytos trijų šalių teisės ir pareigos viena kitos atžvilgiu.
Laivo savininkas įsipareigoja studentui sudaryti sąlygas plaukiojimo praktikos programai vykdyti. Taip pat jis apmoka studento kelionę į laivą ir iš jo, kaip ir visą įgulą, nemokamai maitina, taip pat draudžia nuo nelaimingų atsitikimų. Tiesa, kai kurie laivų savininkai reikalauja, kad studentai patys per ligonių kasą įsigytų medicininį draudimą.
Atlikdami praktiką jūroje, studentai gali ne tik įgyti profesinių įgūdžių, bet ir užsidirbti. Lietuvos laivybos kompanijose jiems dažniausiai mokama minimali mėnesio alga – 550 litų. Užsienio kompanijose mokama skirtingai – nuo 200 iki 700 dolerių per mėnesį.
Pasak V. Borovichino, studentus, ypač trečiakursius, neretai domina ne tiek uždarbis, kiek noras įsitvirtinti tam tikroje kompanijoje, kur jie norėtų vėliau dirbti. Buvo atvejų, kai po pokalbio užsienio laivybos kompanijose prašė juos nukreipti į Lietuvos laivyną, su kuriuo siejo savo ateitį.
Pastaruoju metu smarkiai sumažėjo norinčiųjų atlikti praktiką Lietuvos karinio jūrų laivyno laivuose. Šiais metais į juos ateis vos 8 antrakursiai. Taip yra todėl, kad pernai Saugios laivybos administracija praktikos kariniuose laivuose neįskaičiavo į plaukiojimo stažą.
„Ne kartą bandėme Lietuvos saugios laivybos administracijai įrodyti, kad kariniuose laivuose studentai lygiai taip pat vykdo mūsų iškeltą programą. Įgyja pirmųjų darbo jūroje įgūdžių, jūrų karininkų prižiūrimi budi vairinėje, mokosi brėžti kursą ir kt. Galutinis sprendimas šiuo atžvilgiu dar nepriimtas”, – paaiškino Lietuvos jūreivystės kolegijos direktorius Viktoras Senčila.