Nors parengtas specialus leidinys „ES struktūrinių fondų parama kaimo plėtrai ir žuvininkystei”, paprastam žvejui sunku susigaudyti, kas tame dokumentų labirinte.
Žvejai piktinasi
Labiausiai finansinės paramos iš ES fondų pasigenda senais laiveliais žūklaujantys Kuršių marių ir priekrantės žvejai.
Bendrovės „Drevernos žvejys” atstovo Evaldo Kirsnicko teigimu, Žuvininkystės departamento specialistų siūlymai modernizuoti senus sukiužusius laivelius – nerealūs. Pagal ES reikalavimus reikia įdėti 60 procentų savų pinigų, o laivo variklio ar korpuso atnaujinti, kas seniems laivams reikalingiausia, neleidžiama. Gali būti gerinamos tik laivo sanitarijos sąlygos. Žvejai piktinasi, kokia prasmė jas gerinti, jei negalima lopyti kiauro korpuso.
Praėjusią savaitę susitikime su Žuvininkystės departamento atstovais, kur kalbėta apie „Lietuvos žuvininkystės sektoriaus nacionalinio strateginio plano ir veiklos programą 2007-2013 metams” išklausę pranešimą žvejai paliko salę.
Kuršių marių žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra” vadovas Virginijus Domarkas teigė, kad neatsižvelgta nė į vieną žvejų siūlymą. Marių žvejai nori naudotis tokiu pat išėjimo iš verslo mechanizmu, koks taikomas atiduodant į metalo laužą laivus Baltijoje žūklaujančių įmonių savininkams.
Žvejus piktina ir tai, kad jų problemos nesprendžiamos. Tačiau greitai rasta būdų, kaip iš ES fondų padėti privatiems asmenims, kurie įsigijo uostelius Juodkrantėje ir Nidoje. Rusnėje per 15 metų nepastatytos žadėtos prieplaukos, Juodkrantėje – ledo generatorius. Tam pinigų nėra ir dabar. Nesuradus kompensavimo mechanizmo prarandant verslą, kaip numato ES direktyvos, žūklė mariose nebeįmanoma.
Tebekuria sistemą
Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Gonta tikino, kad ne viskas taip blogai, kaip žvejai virkauja.
Užsakyta „Kuršių marių žvejybos verslo patiriamų nuostolių ir pasitraukimo iš verslo kompensavimo metodikos parengimo” studija. Jos pirmoji dalis, dėl žvejų patiriamų nuostolių sūrėjant marioms, turėtų būti parengta iki šių metų birželio pradžios. Kompensavimo mechanizmą mokslininkai žada sukurti iki rugsėjo pradžios, o gruodį pateikti patirtos žalos skaičiavimus.
Specialisto nuomone, jeigu lėšų kompensacijoms nepavyks išsiderėti iš Europos Sąjungos, jų bus ieškoma iš kitų fondų Lietuvoje. Mokslininkų darbą apsunkina tai, kad žvejojančios įmonės labai skirtingos tiek dydžiu, tiek tinklų ir sugaunamų žuvų kiekiu.
Milijonai – už supjaustytus laivus
Žymiai geriau rengti projektus ir gauti pinigų iš ES fondų sekėsi Baltijoje žūklaujančių laivų savininkams bei įmonėms.
2005 metais į metalo laužą atiduota 20 žvejybos laivų. Jų savininkams iš ES Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės ir Lietuvos biudžeto sumokėta 2 mln. 177 tūkst. 281 litas. Tai didžiausi pinigai, kurie iš ES atiteko ne kažkokiems objektams, sistemoms ar mokymams, o žvejams.
Senus laivus atiduoti į metalo laužą bei gauti milijonines kompensacijas norėtų ir kiti žvejybos laivų savininkai. Tačiau, anot Žuvininkystės departamento vyresniosios specialistės Indrės Barisevičiūtės, šiemet dar nėra paskelbtas kvietimas teikti paraiškas. Naujai laivų atidavimo išeinant iš verslo bangai yra likę apie 4 milijonus litų. Ši suma, anot specialistės, gali keistis perskirsčius lėšas tarp kaimo plėtros ir žuvininkystės sričių.
2005 metais į metalo laužą buvo atiduoti ir du jūros priekrantės žvejybos laivai. I.Barisevičiūtė teigė, kad priekrantės žvejai turi galimybę modernizuoti žvejybos laivus ir už tai gauti paramą. Tačiau jos laivų modernizavimui dar neprašė nė vienas priekrantės žvejys. Susibūrę į grupes ar kooperatyvus priekrantės žvejai gali teikti ir projektus, susijusius su jų darbo sąlygų, produktų kokybės gerinimu.
Lėšų iš ES tikimasi ir ateityje
Klaipėdoje pradedamo statyti žuvininkystės produktų aukciono įrengimui lėšos numatytos iš Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės ir Lietuvos biudžeto. Iš viso 568 tūkst. 304 litai.
Departamentas rengia 2007 -2013 metų ES paramos programinius dokumentus. Lėšų tikimasi gauti laivams modernizuoti, žuvims perdirbti, rinkodarai bei žvejybai vidaus vandenyse.
Finansinės paramos gali tikėtis projektų, kuriais prisidedama prie bendros uosto plėtros ir žvejams reikiamų paslaugų kokybės gerinimo, rengėjai.
kad tu euru isvis nebutu, tai visi laimingi butu.