Vokietijos verslininkai ragina gerinti verslo sąlygas Lietuvoje

Vokietijos verslininkai mato ypatingai palankias sąlygas investuoti Lietuvoje, Baltijos šalis vadina Europos „ekonomikos tigru” bei sveikina Lietuvos vyriausybės planus statyti naują atominę elektrinę, tačiau kartu pabrėžia ekonomines sąlygas verslui šalyje pagerinsiančių reformų būtinybę.

Ekonominiai Vokietijos ir Lietuvos santykiai, Baltijos šalių vaidmuo Europos Sąjungoje bei aktualiausios šiandienos problemos, su kuriomis susiduria ES šalys, buvo aptarti šiandien Vilniuje vykusiame antrajame Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) metiniame susitikime.
„Vokietija – viena svarbiausių verslo partnerių bei investuotojų Baltijos šalyse. Vien praėjusiais metais Vokietija trijose Baltijos valstybėse investavo 1,3 mlrd. eurų (4,5 mlrd. litų). Stiprėjant šalių ekonominiams santykiams, kartu auga ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vaidmuo juos plėtojant,” – sakė pranešimą renginyje skaitęs Vokietijos federalinės pramonės asociacijos generalinis direktorius Dr. Ludolf von Wartenberg.
Pasak jo, Baltijos šalys pelnytai vadinamos Europos „ekonomikos tigru”. Naujausiomis ES statistikos tarnybos (Eurostato) prognozėmis, 2006 metais bendras vidaus produktas Lietuvoje augs 6,2 proc., Estijoje – 7,2 proc., Latvijoje – 7,7 proc.
„Sparčiai auganti šalies ekonomika sudaro ypač geras sąlygas užsienio šalių investicijoms, o tai žada dar stipresnę ekonomiką Baltijos šalyse”, – sakė Dr. von Wartenberg.
Nepaisant teigiamų tendencijų, jis paminėjo ir verslui trukdančias aplinkybės – nestabilią bei nenuoseklią šalies ekonomikos politiką.
„Aiški ir pastovi politikų pozicija, ypač mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu, aiški ir stabili teisinė ir juridinė bazė bei didesnis valstybinių institucijų dėmesys verslui pagerintų ekonomines sąlygas kurti ir plėtoti verslą Lietuvoje”, – sakė Dr. von Wartenberg.
Skaitydamas pranešimą Dr. von Wartenberg taip pat aptarė dabartinę Europos Sąjungos situaciją, joje kylančias problemas bei iššūkius. Kaip vieną aktualiausių problemų jis minėjo protekcionizmo tendencijas, kurios ypač pastebimos energetikos rinkoje. Kalbėdamas apie Europos energetikos politiką, jis pabrėžė būtinybę užtikrinti reikiamas energijos atsargas ateičiai.
„Tai padaryti padėtų įvairių energijos šaltinių naudojimas. Žinoma, mes privalome naudotis atkuriamais energijos šaltiniais, tačiau neturime atsisakyti ir atominės energijos. Atsisakydama atominės energijos Vokietija iš tiesų padarė klaidą, todėl aš remiu Baltijos šalių planus statyti naują atominę jėgainę”, – sakė Vokietijos pramonininkų vadovas.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų metinis susitikimas Vilniuje vyko pirmą kartą. Praėjusiais metais jis vyko Rygoje, 2007 m. jis planuojamas Taline.
Vokietijos ir Baltijos šalių rūmai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo įkurti 2004 metų pavasarį, praėjus 10-čiai metų po Vokietijos ūkio atstovybių atidarymo Vilniuje, Rygoje ir Taline. Vienas pagrindinių Prekybos rūmų tikslų – skatinti aktyvesnį Vokietijos ir Baltijos šalių ekonominį bei prekybinį bendradarbiavimą.
Vokietijos ir Baltijos šalių rūmai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje priklauso Vokietijos užsienio prekybos rūmų tinklui, vienijančiam 120 biurų 80 pasaulio valstybių. Prekybos rūmai informuoja ir konsultuoja įvairiais dvišaliais ūkinio bendradarbiavimo klausimais, tarpininkauja užmezgant verslo ryšius tarp abiejų šalių bendrovių, remia jų tolimesnę plėtrą, rengia publikacijas, nagrinėjančias ekonominę situaciją Vokietijoje ir Baltijos šalyse, organizuoja informacinius seminarus ir diskusijas investicijų abiejose šalyse klausimais ir t. t.
Lietuvoje Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmams priklauso bendrovės „AirBaltic”, „Baltik vairas”, „Berlin Chemie Menarini Baltic”, „Siemens”, „DHL Lietuva”, „Nord LB Lietuva”, „HVB Bank”, „Litexpo”, „Litcargus”, „Visus plenus”, „PPS Pipeline systems”, „Ergo Lietuva”, „Lietuvos dujos”, „e-on Ruhrgas International”, „Radisson SAS”, „Scandlines”, „Schering”, „Schindler liftas”, „Tuvlita” ir kt. Iš viso Baltijos šalyse ir Vokietijoje prekybos rūmai vienija 330 narių.