Pernelyg ilgai užsitęsusios Vyriausybės derybos su Rusijos koncernu „Jukos” dėl „Mažeikių naftos” premjerą Algirdą Brazauską išvedė iš kantrybės.
A.Brazauskas vakar apkaltino „Jukos” nesąžininga veikla ir sutarties su Vyriausybe pasirašymo vilkinimu.
„Yra signalų dėl „Jukos” nesąžiningo bendravimo su mumis, ko neturėtų būti”, – piktinosi premjeras.
Pasak jo, Lietuva yra pasirengusi nors šiandien pasirašyti sutartį tomis sąlygomis, kurios buvo suderintos praėjusį savaitgalį. Bet Vyriausybė niekaip negali susitarti, nes visos pastangos – susitikimai kas dvi dienas – nedavė galutinių rezultatų.
Jis nepaaiškino, ką reiškia nesąžiningas „Jukos” bendradarbiavimas, ir tikino, kad šie faktai dar nėra galutinai patvirtinti.
„Išsiųstas kategoriškas raštas, kad „Jukos” pradėtų pasirašyti sutartį”, – staiga nukirto Vyriausybės vadovas.
Suerzino gandai apie lenkus
Kas galėjo sukelti tokį premjero pyktį?
Vakar Rusijos žiniasklaida pranešė, kad „Jukos” antradienį neva susitarė su lenkų bendrove „PKN Orlen” dėl „Mažeikių naftos” akcijų pardavimo.
„Lietuvos ryto” duomenimis, tai su realybe prasilenkianti informacija. Beje, ją netrukus paneigė ir „PKN Orlen” atstovai.
Įmonė „PKN Orlen” neturi stebėtojų tarybos leidimo pirkti Lietuvos įmonę, be to, dabar keičiamas bendrovės prezidentas.
Naujojoje „PKN Orlen” stebėtojų taryboje dominuoja valstybės atstovai, o Lenkijos vyriausybė, kaip žinoma, neremia bendrovės planų investuoti Lietuvoje.
A.Brazauskas kol kas neįvardijo, ar būtent šie gandai privertė jį piktintis „Jukos”, tačiau pripažino, kad tai gali būti „Jukos” akcininkų tarpusavio nesutarimų išdava.
Manoma, kad premjero griežtas tonas buvo dėl tikros informacijos nežinojimo arba noro paraginti žlungantį koncerną „Jukos” greičiau pasirašyti sutartis.
Planus sujaukė V.Uspaskichas
A.Brazauskas iki šiol tvirtai laikė rankose „Mažeikių naftos” įmonės derybų procesą – su „Jukos” sutarta dėl „Mažeikių naftos” 53,7 procento akcijų išpirkimo kainos, rastas investuotojas, kuriam turėtų atitekti apie 75 proc. akcijų.
Jau niekam ne paslaptis, kad premjeras Mažeikiuose nori matyti Kazachstano bendrovę „Kazmunaigaz”.
Reikalai ėmė greitai keistis, kai prieš porą savaičių pagalius į ratus premjerui pradėjo kaišioti Viktoras Uspaskichas.
Iš pradžių jis pareiškė, kad nereikia Vyriausybei skubėti parduoti iš „Jukos” išperkamų akcijų. Dabar jis aiškina, kad išpirktas akcijas reikia parduoti kuo greičiau.
Tuo tarpu su V.Uspaskicho vardu siejamas ir Rusijos koncernų „LUKoil” bei TNK-BP nesenas pasirodymas Lietuvoje.
Darbo partijos lyderis neseniai buvo susitikęs su TNK-BP vykdomuoju direktoriumi Germanu Chanu, o „LUKoil” pas A.Brazauską su pasiūlymais atsiuntė tik vieną departamentų vadovą.
Po vizito paaiškėjo, kad „LUKoil”, kuris mūsų šalyje pripažįstamas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui, pasirengęs už „Mažeikių naftos” akcijas mokėti beveik tiek pat, kiek ir vieną geriausių pasiūlymų „Jukos” pateikusi „Kazmunaigaz” – 1,2 milijardo JAV dolerių (apie 3,4 mlrd. litų).
Trečiadienį Lietuvoje turėjo pasirodyti pats „LUKoil” prezidentas Vagitas Alekperovas, bet šis vizitas buvo atšauktas.
Reikalai pajudėjo Izraelyje
Tačiau patikimi šaltiniai teigia, kad „Mažeikių naftos” valdymo reikalai bus išspręsti greitai ir netrukus bus paskelbtas naujasis investuotojas į „Mažeikių naftą”.
Bendrovė „Kazmunaigaz” ir toliau lieka realiausia pretendentė valdyti „Mažeikių naftą”.
Naftos ekspertai neatmeta galimybės, kad kazachams anksčiau ar vėliau mūsų šalyje gali tekti sujungti pajėgas su „LUKoil”, kuris gali garantuoti stabilų naftos tiekimą „Mažeikių naftai”.
Vyriausybei palanki akcijų išpirkimo iš „Jukos” schema buvo sudaryta iškart po to, kai Lietuvos derybininkai Saulius Spėčius, Nerijus Eidukevičius ir vienas Valstybės saugumo departamento pareigūnas apsilankė Izraelyje pas „Jukos” bendrasavininkį Michailą Brudną.
Turto pardavimui nesutrukdys
Naftos koncerno „Jukos” kreditorių iniciatyva šią savaitę Maskvos arbitražas paskyrė laikinąjį koncerno stebėtoją Eduardą Rebguną.
Jis pareiškė neleisiąs išpardavinėti bendrovės turto.
„Aš atsakingas kreditoriams, kurie mane pasirinko, ir pagal įstatymus privalau ginti jų interesus.
Kreditoriai nenori, kad būtų išparduodamas koncerno „Jukos” turtas, ir aš, be abejo, tam priešinsiuosi”, – pareiškė „Jukos” laikinasis stebėtojas.
BNS žiniomis, laikinasis „Jukos” stebėtojas galėtų sukliudyti „Mažeikių naftos” akcijų pirkimo ir pardavimo sandoriui, tačiau tik po to, jei atitinkamus sprendimus priimtų Amsterdamo arba Lietuvos teismai.
Neoficialiomis žiniomis, „Jukos” stebėtojas tikriausiai kreipsis į Amsterdamo teismą, kad šis areštuotų „Mažeikių naftos” akcijas. Manoma, kad procedūros gali būti gana greitos.
Vilniuje jau dabar yra manoma, kad iki birželio 27 dienos, kai Maskvos arbitražas turi paskelbti koncerno „Jukos” bankrotą, esama teisinio pagrindo baigti „Mažeikių naftos” pirkimo ir pardavimo sandorius