Gyvenimas užmiestyje patrauklus ne tik dėl ten atsiveriančių erdvių, bet ir galimybių sukurti originalų interjerą
Modernus minimalistinis interjeras yra beveik nebeišvengiamas naujos statybos miesto namuose. Išorė ir vidus turi derėti, todėl protingieji pasikliauna projektuotojų ir dizainerių nuomone, o užsispyrę originalai neretai susikuria eklektišką aplinką. Tačiau ar tai svarbu, jei žmogui savo sukurtume interjere gyventi gera?
Pasigailėjo nepasikliovusi
„Man nepatiko architekto pasiūlyti baldai ir šviestuvai. Viskas atrodė pernelyg šalta, neįdomu, visai nejauku. Tokiuose namuose nebegalėjau įsivaizduoti nei siūlų kamuolio su įbestais virbalais, nei skaitomoje vietoje atverstos knygos. Tai turėtų atrodyti kaip netvarka, o namai, kuriuose gyvena normalūs žmonės, niekada nebūna sterilūs”, – pasakoja Neringa.
Tačiau vėliau moteris pasigailėjo dėl savo užsispyrimo. Stiklo sienas primenantys langai, aiškios griežtos linijos, madingos šiuolaikinėje architektūroje, vis tiek diktuoja ir vidaus įrangos stilių. Mėginantieji jam pasipriešinti, įdėjusieji daug pastangų vis tiek sukuria panašiai lakonišką, kaip buvo siūloma, interjerą arba nesukuria jokio.
„Šiuolaikiniai baldai ir smulkesnės interjero detalės yra pritaikyti vyraujančiai madai, o projektuoti baldus ir gaminti juos pagal užsakymą man pasirodė pernelyg keblu. Sumokėjęs didesnę kainą ir palaukęs daugiau nei pusę metų, kol pagamins, gali labai nusivilti ir dar pykti nebus ant ko”, – juokauja Neringa.
Projektuoti baldus, tiksliau nupiešti jų eskizą, ji mėgino, tačiau greitai įsitikino, kad įvertinti kitų darbą daug lengviau, nei padaryti pačiai. Galų gale užsisakė tai, ką gamina Lietuvos įmonės, papildė mėgstamomis rytietiško stiliaus detalėmis ir liko nepatenkinta rezultatu.
Sena ir nauja
Aušra ir Robertas į restauruojamą sodybą įdėjo daug laiko, pinigų, pastangų ir meilės. Jų sumanymas buvo sudėtingas – seną sodybą paversti jaukiu šiuolaikišku būstu su visais deramais patogumais. Remontuodami namą išsaugojo visa, ką galima pritaikyti, o naujas statybos medžiagas specialiai sendino. Juk anksčiau tobulai lygių rąstų ar lentų apskritai nebuvo.
Didžiausia erdvė jų kūrybai atsivėrė įrengiant namo palėpę. Pastogėje daug nepanaudojamų vietų. Beveik visose jose buvo nuspręsta įrengti spintas, spinteles ir lentynas. Kad ir kaip stengtųsi, daiktų – drabužių, indų ir patalynės – susikaupia daug. O ką daryti su televizoriumi – prie senos kaimo gryčios interjero jis tikrai nedera?
Televizoriui taip pat buvo sugalvota speciali spinta. Durelės įsistumia taip, kad visiškai pradingsta, o paskui, kai TV seansas baigtas, patikimai jį užmaskuoja.
Virtuvės zonoje įrengta speciali lentyna vyno buteliams, o samčiai prie viryklės surasti senoviniai. Kaip ir daugelis kitų smulkmenų – šviestuvai, peleninės. Dauguma baldų buvo gaminama pagal užsakymą, o gabūs meistrai juos pasendino taip, kad net mintis nekyla suabejoti jų gerbtinu amžiumi.
Nepaversti sandėliu
Buvo metas, kai į sodo namelius, daugelio miestiečių vasarnamius keliaudavo miesto namuose nebetinkamos senienos. Ši tendencija išlieka, skirtumas tik toks, kad į užmiestį iškeliauja vis naujesni baldai.
„Vienas ponas norėjo padaryti siurprizą žmonai: nupirko baldų komplektą užmiesčio sodybai. Tokį pintą iš nendrių, su minkšta dalimi iš pagalvėlių. Sutartą dieną atvežu tuos baldus, o ponia liepia gabenti juos į miesto namus, nešti į svetainę, o tuos, kurie joje stovi – atvežti į sodybą”, – pasakoja naujais užsienietiškais baldais prekiaujančios firmos darbuotojas.
„Pernai pavasarį atvažiavau į savo sodo namelį ir pasibaisėjau – sofa apšiurusi, visos kėdės – iš skirtingų komplektų, stalas jau tik sandėliui betinkamas. Ir visa tai – toje vietoje, kur tikimės pasisemti jėgų, atgaivos sielai. Sode gyvename visą vasarą, jis jau seniai yra mielesnis už butą mieste, tačiau tie baldai ten stovėjo nuo seno ir kažkaip nebekreipdavome į juos dėmesio. Kai nuolat būname, sofą apdengiu pledu, stalą uždengiu staltiese ir atrodo visai pakenčiamai. Šiemet nutariau viską pertvarkyti. Pirmiausia viską perdažysime. Sienas – šviesiomis spalvomis, o senus baldus – ryškiai. Tos skirtingos kėdės, kai taps raudonos ar mėlynos, visai kitaip atrodys. Dar būtinai pakeisiu užuolaidas, prie jų derinsiu staltieses ir pagalvėlių užvalkalus. Manau, kad interjeras pasikeis neatpažįstamai. Stebiuosi, kaip anksčiau tokia mintis į galvą neatėjo? Matyt, pavasarį lauko darbai skubina, o paskui akys apsipranta”, – dalijasi savo patirtimi Genutė.