Gesinti buitinio konflikto atvykę policininkai dažniausiai jau nebeklausia, ar moteris pati neišprovokavo smurto. Tarkim, nepriekaištavo vyrui, kad šis grįžo namo neblaivus, pragėręs ką tik gautą algą. Logiška, kad vyras gali pakelti prieš tokią ramybės drumstėją ranką. Jam kur kas geriau būtų, jei moteris, užuot auklėjusi, nuautų batus, o kiek nusnūdusiam, įpiltų lėkštę karštos raugintų kopūstų sriubos. Deja, praktika rodo, kad net ir tai neapsaugo nuo smurtauti linkusio vyro kumščių.
Logika neveikia
„Geras” elgesys negelbsti, moteris gali kentėti iki visiško nusižeminimo, tačiau smurtautojas ras priežastį ją „nubausti”. Smurtas yra kaip liga ir nakties košmarai: kartą prasidėję be pašalinės pagalbos neišsisemia.
„Dar kelios savaitės ir aš už to žmogaus būčiau ištekėjusi. Tada jis būtų galėjęs daužyti mane niekieno nebaudžiamas. Žinau, nes taip gyvena mano draugė. Jos vyras iš pradžių ją mušdavo, kai būdavo girtas, o dabar daro tai ir blaivus. Jis visada randa priežastį: sriuba per karšta, vaikai gavo blogus pažymius, žmona per ilgai žiūri serialą, nusipirko per trumpą sijoną ir apskritai yra kekšė. Policininkai, kuriuos ji kviečia kraštutiniais atvejais, skėsčioja rankomis, nes tegali pamoralizuoti. Butas priklauso vyrui, lygiai kaip ir jo žmonai. Mano mylimasis, su kuriuo drauge gyvenome dvejus metus, juridiškai yra prašalaitis ir už smurtą prieš mane gali būti nubaustas kaip ir bet koks kitas vyriškis, pavyzdžiui, užpuolęs mane gatvėje”, – pasakoja Milda.
Jos gyvenimo draugas neteko darbo, mėnesį laiko nesugebėjo susirasti kito, o jų vestuvės „buvo ant nosies”. Milda mėgino pasišnekėti apie ateities perspektyvas, o jis įtūžo. Užuot pasišnekėjęs ir galbūt sulaukęs supratimo ir palaikymo, bent Milda mano, kad būtų taip pasielgusi, išvadino ją kvaile ir egoiste.
Kai ji pravirko ir pradėjo priekaištauti, nes pasijuto įskaudinta, jis suėmė ją už pečių ir stipriai pastūmė į sieną. Tada ji išbėgo guostis pas draugę, o jis – į barą. Kitą dieną abu tylėjo.
Bijojo prižadinti kaimynus
„Ramiai pasikalbėti mums taip ir nepavyko, nes nesulaukiau, kada jis sugrįš visiškai blaivus. Kai vieną vakarą to paprašiau, jis sviedė į mane alaus butelį, o naktį ėmė reikalauti meilės. Nesutikau, ir jis mane puolė mušti. Į mano klyksmą sureagavo kaimynai, todėl tą naktį nebuvau išprievartauta. Tai atsitiko po kelių dienų, kai pasidrovėjau „triukšmauti”. Priešinausi, o jis nekreipė dėmesio. Neįsivaizduoju tokio prievartautojo teismo proceso, o ir pasakoti visų detalių svetimiems žmonėms tikrai nenorėčiau. Taip ir įsivaizduoju, kad advokatas paklaustų, ar savo elgesiu nesuklaidinau vyro, gal jis nesuprato, kad aš prieštarauju ir taip toliau. Supratau, kad reikia gelbėtis, kol dar turiu jėgų”, – prisimena Milda.
Jei ne nuolat skriaudžiamos draugės pavyzdys, ji gal būtų net atleidusi mylimam žmogui. Atsitokėjęs ir išsiblaivęs jis to maldavo, sakė, kad tai buvo didžiausia jo gyvenimo duobė ir tai niekuomet nepasikartosią. Milda žinojo, kad jos draugės vyras giedodavo lygiai tą pačią giesmelę, todėl ji ryžtingai pareikalavo susirinkti daiktus ir išeiti.
Dabar, kai Kauną apskriejo žinia apie sugyventinio terorizuotos teisėjos tragediją, Milda nebeabejoja savo ryžtingo elgesio teisingumu. Moters nenoras prisipažinti, kad ją skriaudžia žmogus, kurio meilės ji ieško, visada atsisuka prieš ją pačią, laimė, ne visada tokiu tragišku pavidalu.
Delsti pavojinga
Kaune aktyviai veikianti organizacija „Moters pagalba moteriai” pradėjo projektą-akciją „Netylėk”. Gausiai susirinkusieji suvokė, kad smurtas yra visai šalia, nutylimas jis tampa neatsiejama daugelio moterų gyvenimo dalimi ir seniai nebėra tik asocialių šeimų kasdienybė. Tyla skatina mitus, kuriais tiki net pačios smurto aukos. Be specialisto pagalbos sunku susivokti, gal išties tenka kentėti už savo pačios klaidas?
Šis projektas tęsis tris mėnesius: moterims ir jų šeimų nariams bus suteiktos profesionalios psichiatro, šeimos psichoterapeuto, psichologo, socialinio darbuotojo ir teisininko individualios konsultacijos. Organizuojamos savipagalbos ir asmenybės augimo grupės.
„Mūsų darbo patirtis rodo, kad ir vadinamosiose normaliose šeimose smurtaujama. Aukštos moters ar jos sutuoktinio pareigos tarsi neleidžia garsiai apie tai kalbėti. Norėdama apsaugoti savo šeimos garbę, vardą, moteris nedrįsta kreiptis pagalbos. Nežinojimas, kur jos ieškoti, baimė, kaltė ir gėda verčia moterį slėpti tai, ką ji patiria. Visuomenė sužino apie įvykusias tragedijas tik iš žiniasklaidos kriminalinių kronikų, kai būna jau per vėlu padėti moteriai ir jos vaikams”, – sako organizacijos „Moters pagalba moteriai” vadovė Rasa Sabaliauskienė.
Per kelias savaites nuo akcijos pradžios pagalbos į šią organizaciją kreipėsi moterys iš įvairių Lietuvos vietovių, todėl po vasaros pertraukos planuojama akciją tęsti ir pagalbą nuo smurto kenčiančioms moterims teikti jau visoje Kauno apskrityje.
Balandį ir gegužę šios organizacijos atstovės vakarais budės „Iki” parduotuvėse, kad pagalba taptų prieinamesnė smurtą kenčiančioms moterims.
Kraupi statistika
Smurtas prieš moteris pasaulyje yra tokia pat dažna mirties ar nedarbingumo priežastis, kaip ir vėžys. Europoje atliktų tyrimų duomenimis, nuo 40 iki 63 proc. moterų smurtą patiria šeimoje. Prieš kelerius metus Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 37,7 proc. moterų niekada nepatyrė vyrų smurto. Daugiau nei 42 proc. moterų yra bent kartą patyrusios sutuoktinio ar nuolatinio partnerio fizinį, seksualinį smurtą ar grasinimus jį panaudoti.
Per šešis praėjusių metų mėnesius į Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinį skyrių 300 kartų kreiptasi dėl sužalojimų, patirtų šeimoje. Per du pirmuosius šių metų mėnesius policijoje užregistruoti 23 pareiškimai apie šeimoje moterų patirtą smurtą. Yra žinoma, kad moterys dažniausiai tam ryžtasi iškentėjusios jį keliolika ar net keliasdešimt kartų.
„Vyrų smurtas prieš moteris yra ne tik nusikaltimas, bet ir didelė socialinė problema, kuri kliudo vystytis demokratinei visuomenei”, – teigiama neseniai Europos parlamentui pateiktoje ataskaitoje. Joje rašoma, kad vyrai smurtauja prieš moteris slaptai ir tai gali netrukdomai tęstis, nes visuomenė nesiima reikiamų sankcijų.
Europarlamento deputatai ragina ES šalis „pripažinti santuokinį seksualinį smurtą nusikaltimu ir laikyti sutuoktinės išprievartavimą baudžiamuoju nusižengimu”. Jie pabrėžia, kad moterys nepraneša apie smurtą, nes nėra pasitikėjimo policija, teisine sistema.
Menka paguoda
Labiau išsilavinusiose ir pasiturinčiose šeimose dažniausiai naudojamas psichologinis smurtas, mušant nepaliekama žymių, šantažuojama ir grasinama. Tai, kad smurto prieš moterį problema būdinga ne tik mūsų šaliai, yra menka paguoda toms, kurios gyvena nuolatinėje grėsmėje jį patirti.
Tokioje šalyje kaip Norvegija smurtas šeimoje dažnai siejasi su seksualine prievarta. Darbo grupė, kuri tiria smurto atvejus šeimose, ten buvo įsteigta prieš trylika metų. Įsitikinta, kad tik 10-15 proc. smurtą patyrusių moterų policijai duoda parodymus prieš smurtautoją. Norvegijos įstatymai tokie, kad smurtautojas, o ne jo auka turi palikti namus. Lietuvoje vis dar ieškoma būdų, kaip suteikti bent laikiną pastogę nuo smurtautojo bėgančiai moteriai.
Šiaurės šalyse atliktų tyrimų duomenimis, pagrindinė smurto šeimoje priežastis yra vyrų noras įrodyti savo aukštesnį socialinį statusą ir pranašumą.
„Siekiant Lietuvoje užkirsti kelią smurtui prieš moteris šeimoje, reikia parengti prevencijos strategiją. Kad ji neliktų tik sumanymu, būtina sukurti operatyvaus duomenų valdymo mechanizmą. Reikia numatyti visą problemos koordinavimo sistemą, kuri sujungtų policijos, prokuratūros, teismų, vietos savivaldos ir nevyriausybines organizacijas”, – sako Seimo narė Violeta Boreikienė.
Neseniai ji lankėsi Austrijoje vykusioje konferencijoje „Tarpžinybinis bendradarbiavimas įveikiant smurtą šeimoje”. Austrijos smurto šeimoje intervencijos centras sėkmingai dirba jau 8 metus. Penktadienį šio centro direktorė dalyvavo Seimo moterų parlamentinės grupės surengtoje konferencijoje „Lietuvos moterys prieš smurtą šeimoje”. Austrijoje taikomas modelis yra vienas efektyviausių Europoje. Nuo smurto šeimoje nukentėjusioms moterims yra teikiama medicininė, teisinė, psichologo pagalba, joms suteikiamas gyvenamasis plotas, jeigu reikia, net įdarbinamos.