Lietuvai suteiktas „Marijos Žemės” vardas kasdienėje kalboje neretai tariamas su lengva ironija. Tačiau reikia pripažinti – mūsų šalyje sunku rasti gyvenvietę, kurioje nebūtų jokio Dievo Motinai garbinti skirto objekto.
Kunigas Robertas Gedvydas Skrinskas yra priskaičiavęs šimtus šventų Marijos paveikslų, ikonų, dešimtis stebuklingų jos statulų, jai skirtų bažnyčių, akmenų, kuriuose, kaip tikima, yra Šventosios Mergelės pėdų įspaudai, taip pat žinomi du stebuklingi Marijos šaltinėliai, kurių vandenį tikima esant Mergelės ašaromis.
Lietuvoje įvyko ir keliolika Marijos apsireiškimų. Bažnyčios hierarchai pripažino tik vieną, Šiluvoje, bet ir neuždraudė melstis kitose vietose.
Paprastai apsireiškimas oficialiai pripažįstamas tik tada, jei tai nusprendžia speciali vyskupų komisija. Ji apklausia liudininkus, stebi, ar apsireiškimas paliko kokių nors teigiamų pasekmių: pavyzdžiui, ar toje vietovėje kyla žmonių maldingumas, ar vieta pritraukia tikinčiųjų, ar yra stebuklingų išgijimų, ar apsireiškimas kartojasi ir t.t. Tačiau įtakos turi ne vien stebuklai: visada situacija vertinama ir logiškai, kartais patikrinama liudininkų psichinė būklė, domimasi jų biografija.
Pasak kunigo Roberto Gedvydo Skrinsko, Dievo motina – didelis autoritetas katalikams. Ji, ko gero, yra antra pagal svarbumą po paties Dievo. Tad nenuostabu, kad žmonėms šie apreiškimai sukelia didelių religinių emocijų. Be to, Dievo motina visuomet ateina su kokia nors žinia, ką nors svarbaus turi perduoti, įspėti, paliepti.
Marijos apsireiškimai grindžiami ir tuo, kad ji yra tarsi labiausiai susijusi su Šventąja Dvasia, kuri anksčiau tiesiogiai perduodavo žinias tikintiesiems. Marija yra atvirai atsidavusi Šv. Dvasiai ir perduoda žmonėms jos nurodymus.
Religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius sako, kad Marijos apsireiškimai – sąlygiškai dažnas ir paslaptingas fenomenas. Marija pasirodo ir Europoje, ir Lotynų Amerikoje, bet ne kokiems karaliams ar vyskupams, o mažiems vaikams, piemenėliams; pasirodo laukuose, palei upelius, grynoje gamtoje ir tiesiog vengte vengia žmogiškųjų didžiūnų ar rūmų menių. Šiuo požiūriu ji nepaprastai demokratiška.
Apsireiškimas piemenėliams Šiluvoje – pirmasis Marijos apsireiškimas Europoje. Geriausiai žinomas pasaulyje – apsireiškimas Šv. Bernadetai ir dar dviem piemenėliams Lurde. Paslaptingiausiu religijotyrininkas vadina Fatimos apsireiškimą, kur Marija išpranašavo didžiausius XX a. pavojus ir siaubus.
G. Beresnevičius tikina, kad apsireiškimais niekada nebūdavo manipuliuojama. Priešingai, Bažnyčia visada oficialiai ir ilgam laikui atsiriboja nuo bet kokių neaiškių ar pernelyg skandalingų apsireiškimų su masiniais reginiais: „Savireklama čia nekvepia, nes paprastai kunigas, pranešęs vyskupui apie kokią moterėlę regėtoją, gauna pylos už kvailumą. O tikrinimai trunka dešimtmečius, nes Bažnyčia negali rizikuoti savo tūkstantmečiu autoritetu ir paskubėjusi pripažinti stebuklu šarlatano atvejį. Čia ne okultizmas, čia religija, o religijos su patirtimi būna labai atsargios.” – sako G. Beresnevičius.
Šį šeštadienį Bažnyčia pagerbia Marijos paklusnumą Dievui. Tikima, kad būtent šią dieną Dievas atsiuntė angelą Gabrielių apreikšti mergelei Marijai, kad ji nuo Šventosios Dvasios pradės ir pagimdys Dievo Sūnų. Apreiškimas Marijai laikomas pirmuoju žmonijos atpirkimo etapu. Apreiškimo Marijai diena paskelbta kovo 25-oji, atsižvelgiant į tai, kad Kristus gimė per Kalėdas, taigi po devynių nėštumo mėnesių. Be to, Marija turėjusi pastoti būtent pavasarį, kai atbunda gamta. Manyta, kad pavasarį buvo sukurtas ir visas pasaulis.
1. Šiluva
Apsireiškimas čia įvyko 1608 m. Pasakojama, kad piemenukams ganat bandą, pasirodė graži mergina su kūdikiu ant rankų. Mergina verkė. Piemenėliai išsigando ir nubėgo pakviesti pastorių (tuo metu Šiluvos bažnyčia priklausė protestantams kalvinams). Tačiau šventikas tik numojęs į tai ranka.
Pasklidus kalboms, kitą dieną į apsireiškimo vietą susirinko daugiau žmonių. Pastorius juos išvadino „minkštapročiais”, tačiau jam besiplūstant vėl pasirodė verkianti mergelė su kūdikiu. Šventikas įsidrąsino jos paklausti, kodėl ji verkianti: „Prieš tai šiose žemėse garbino mano sūnų, dabar čia sėja rugius” – atsakė mergina ir išnyko. Kiek žinoma, tai – anksčiausias Marijos apsireiškimas Europoje. Be to, dar kalvinui.
Pasakojimą apie šį pasirodymą išgirdo aklas kaimo senolis. Jis vienintelis prisiminė, kad tikrai toje vietoje anksčiau stovėjo katalikų Bažnyčia. Senolis nuvestas į apsireiškimo vietą praregėjo, parodė, kur užkastas Bažnyčios lobis su Marijos paveikslu ir bažnyčios steigimo dokumentais. Apsireiškimo vietą nuolat gausiai lankė žmonės. 1663 metais toje vietoje pastatyta medinė koplyčia. XIX a. bažnyčioje pastatyta Marijos statula.
Kelis kartus sugriauta ir atstatyta bažnyčia Šiluvoje dabar yra žymiausia Marijos šventovė. Kasmet tūkstančius tikinčiųjų sutraukia Marijos gimimo (rugsėjo 8d.) garbei rengiami atlaidai, vadinami Šilinėmis.
2. Šimonys
Kaip jau minėta, Marija čia apsireiškė net tris kartus, kritiniais laikotarpiais. Tačiau pačios istorijos labiau susijusios su paprastų žmonių gyvenimais ir jiems skirtais stebuklais.
Pirmas apsireiškimas užfiksuotas 1446m. Trys vaikai grybaudami pasiklydo, tačiau vakare pamatė šviesą. Prisiartinę prie jos pamatė gražią moterį, skinančią nuo pušies vaisius. Moteris kreipėsi į išsigandusius vaikus: „Vaikeliai, nebijokite. Ši vieta liko amžiams šventa. Pasakykite visiems, kad šitoje vietoje pastatytų maldos namus, o aš laiminsiu visą kraštą. Kaip šito medžio šakos išsišakojusios į visas puses, taip aš savo dovanas dalysiu visiems iš šitos vietos, kam jos bus reikalingos”.
Įsidrąsinę vaikai paklausė: „Pasakyk, ponia, kas esi ir kaip vadinies?” – „Aš esu Gailestingumo Motina”, – atsakė, ir nepaprasta šviesa apsiautė ją. Vaikai nieko daugiau nebematė, tik girdėjo giesmę. Jie parpuolė ant kelių ir patys ėmė giedoti. Šviesa tąnakt padėjo tėvui surasti vaikus ir šis jų pasakojimą perdavė kunigams. Vėliau ten pastatyta koplyčia.
Po poros šimtmečių, kai koplyčia jau buvo sunaikinta, Marija apsireiškė girios sargui. Tą vakarą prakalbo jo nebylys sūnus – jis šaukė Dievo motinos vardą. Buvo pastatyta bažnyčia, užfiksuota keliasdešimt pagijimų.
Paskutinis apsireiškimas įvyko palyginti neseniai, 1941metais. Pasakojama, kad visa Šimonių apylinkė nušvitusi ryškia šviesa, kurią regėjo daugelis, tačiau virš bažnyčios pasirodžiusią Mariją išvydo tik keturi žmonės. Apsireiškimas nebuvo plačiau tirtas dėl sovietinio antireliginio teroro baimės.
3. Kryžių kalnas
Apsireiškimas įvyko XIX amžiuje. Pasakojama, kad šioje vietoje, kur dabar stovi Švč. Mergelės Marijos altorius, vietos vaikams vidurdienį pasirodė spindinti moteris su Kūdikėliu. Ji pažadėjo tuo pat metu rytoj vėl apsireikšti ir paprašė, kad jie atsivestų suaugusiųjų. Kitą dieną su vaikais atėjo tik senas skerdžius ir kelios bobelės. Marija vėl pasirodė ir tarė: „Kryžius – stiprybės simbolis. Dabar jums sunku, bus dar sunkiau. Laikykitės šio simbolio, statykite juos šiame kalne, o aš jus ir jūsų vargus užtarsiu prieš Aukščiausiąjį.”
Tai tik vienas iš pasakojimų, aiškinančių kryžiaus kalno atsiradimą. Tame pačiame amžiuje, kai įvyko apsireiškimas, vyko ir du lenkų-lietuvių sukilimai prieš Caro valdžią. Tad manoma, kad kryžių kalnas galėjo atsirasti ir sukilėlių laidojimo vietoje.
Bet kuriuo atveju, ši vieta – viena lankomiausių lietuvos ir užsienio turistų. Tai spontaniško liaudies religingumo išraiška, bet tuo pačiu tai – tautos tikėjimo, kančių ir vilties simbolis.
4. Kantaučiai
Kantaučiai apylinkėse garsėja Šv. Onos atlaidais, jaukia bažnyčia. Čia užfiksuoti visi trys Marijos apsireiškimai yra palyginti neseniai įvykę. Pirmasis – maždaug penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Antrą kartą viena pamaldi moterėlė tikino mačiusi verkiančią Mariją, einančią kapinių link.
Trečiąkart šventoriuje stovinčią Mariją matė ir daugiau žmonių. Klebonas Kazimieras Rimkus toje vietoje pastatė iš lauko riedulių vadinamąjį lurdą ir pašventino. Žmonės mėgsta ateiti ir pasimelsti prie Švč. Mergelės Marijos. Vietiniai parapijiečiai brangina šį kampelį. Yra paskojama apie vieną stebuklingą išgijimą, kai moteris išvengė būtinos operacijos. Čia taip pat švenčiami Švč. Mergelės Marijos atlaidai.
5. Mažučiai
Žmonės tiki, kad netoli Alksnėnų trykštantį šaltinėlį padovanojo Švč. Mergelė Marija. Anot legendos, vienas žmogus eidamas pro šalį pamatė prie šaltinėlio besiprausiančią mergelę, kuri pasakiusi: „prauskitės ir naudokitės”.
Anksčiau toje vietoje jokio šaltinio nebuvę. Nuo to įvykio šalia šaltinėlio statomos koplytėlės, altorėliai. Žmonės tiki šaltinio gydomuoju poveikiu. Įvairūs liudininkai tikina išsigydę akių, skrandžio, sąnarių ligas. Tikima, kad šaltinėlio vanduo atpratina alkoholikus nuo jų žalingo įpročio.
Vandens sudėtis ne kartą buvo tiriama, tačiau nieko ypatingo jo sudėtyje nenustatyta. Nebent tai, kad laikomas vanduo negenda.
6. Ilgio ežeras
10 km į šiaurės vakarus nuo Zarasų, prie kelio į Rokiškį, 5 km į šiaurės rytus nuo Imbrado, Kvintiškio vietovėje.
1968 metais apsireiškimą matė paaugliai – pusbrolis su pussesere. Prie Ilgio ežero teka nedidelis upeliukas. Toje vietoje tarp medžių jaunuoliai pamatėme tarp medžių šviesą, privažiavę arčiau išvydo ant stulpelio stovinčią nepaprasto grožio merginą. Šešėlio, kur ji stovėjo, nebuvo.
Apsirėdžiusi buvo balta ilga suknele, o pečius gaubė gelsva skraistė. Vieną ranką buvo prisidėjusi prie širdies. Kojų nesimatė, o plaukai žibėjo kaip auksiniai. Jaunuoliai pasakojo, kad po kiek laiko nuėję į tą vietą, atrado medžių lapus, kur stovėjo Švč. Mergelė Marija, apdegusius.
Žmonės pasakoja, kad tas upeliuko vanduo padeda ligoniams. Papasakoję apie apsireiškimą jaunuoliai buvo areštuoti ir tardyti, bet kadangi laikėsi savo parodymų, buvo pripažinti nepilno proto.
Vieta, kur apsireiškė Marija, buvo buldozeriais sunaikinta ir užlieta vandeniu, pastatyta sargyba ir įrengta milicijos vasaros stovykla. Aplinkiniai gyventojai iškelti iš tos vietos, pasiremiant pretekstu, jog likę čia kliudytų melioracijos darbams.
Dabar toje vietoje pastatyta Marijos statula, kryžiai, žmonės ištisus metus lanko ir gėlėmis puošia pakrantę.