Lietuvoje tik viena garažų vartus gaminanti įmonė sugebėjo gauti CE sertifikatą
Jau pusantro mėnesio Lietuvoje galioja Europos Sąjungoje įteisinta norma visus pakeliamus garažo vartus žymėti CE ženkleliu, kuris liudija, kad gaminys yra išbandytas ir saugus. Mūsų šalies vartų gamintojai įsitikinę, jog CE sertifikato įgijimo sistema proteguoja didžiųjų ES įmonių interesus ir diskriminuoja smulkiuosius gamintojus.
Brangi naujovė
Norint gauti CE sertifikatą garažo vartams ir jų automatikai būtina atlikti daugybę bandymų, nustatyti vartų atsparumo įvairiems faktoriams klases, parengti nemažai dokumentų. Rinkos dalyvių teigimu, tai ilgas, brangus procesas, smarkiai apsunkinantis smulkiųjų įmonių gyvenimą. Vartų bandymus ES kol kas vykdo tik viena įstaiga – Švedijos testavimo institutas, o laukiančiųjų eilė jau nusidriekė iki kitų metų. Iš Lietuvos vartų gamintojų CE sertifikatą kol kas yra gavusi tik Kauno įmonė „Ryterna”.
„Šioms naujovėms rengėmės jau seniai, kadangi be CE sertifikato negalėtume produkcijos eksportuoti į ES šalis. Be to, galvojome ir apie veiklos perspektyvas Lietuvoje, nes bet kuriam konkurentui apskundus turėtume nutraukti nesertifikuotų produktų gamybą”, – „Kauno dienai” teigė bendrovės vadovas Vytas Rinkevičius ir pridūrė, jog „Ryterna” Vakarų Europoje parduoda apie 60 proc. savo produkcijos.
„Vartų testavimo pagal CE reikalavimus sąlygos nelabai įkandamos mažoms įmonėmis dėl įvairių priežasčių. Rimčiausias trukdys – didelė kaina. Mūsų įmonei visų pagrindinių vartų modelių testavimas atsiėjo apie 40 tūkst. eurų ir užtruko daugiau kaip pusmetį. Tačiau tuo procesas nesibaigė – pagaminsim naujų modelių, juos vėl reikės testuoti”, – pastebi V.Rinkevičius.
Pagal CE normas, vartus reikia iš naujo testuoti atlikus vieną ar kitą reikšmingesnį pakeitimą konstrukcijoje. Tokios nuolatinės išlaidos, anot pašnekovo, įkandamos tik didesniems gamintojams.
Palankus didiesiems
„Iki šiol patys vartai ir automatinė jų atidarymo įranga buvo du skirtingi produktai. Pagal naująsias normas, vartai su automatika traktuojami kaip bendras įrenginys. Tai reiškia, kad dešimtys Europos vartų gamintojų ir dešimtys automatikos gamintojų turi atlikti atskirus bandymus kiekvienam vartų modeliui su kiekvienu automatikos modeliu. Tai sudaro tūkstančius kombinacijų, kurių praktiškai visų testuoti neįmanoma”, – teigė V.Rinkevičius, kurio įsitikinimu, tokiuose reikalavimuose „švieste šviečia didžiųjų gamintojų interesų protegavimas”.
„Ryterna” savo vartus testavo su penkių skirtingų firmų gaminama automatine įranga.
„Mūsų bendrovės vartai su bet kuria kita automatine įranga jau yra naujas gaminys, potencialiai pavojingas žmonėms. Jeigu įvyks nelaimingas atsitikimas, o gaminys nebus sertifikuotas, gamintojams gresia baudžiamoji atsakomybė”, – pridūrė įmonės vadovas.
Tačiau būtinybė sertifikuoti kiekvieną vartų ir automatikos kombinaciją, pasak vadovo, yra akivaizdus laisvosios rinkos apribojimas ir parankus tik porai didžiųjų ES gamintojų, kurie patys gamina ir vartus, ir automatiką, tad yra suinteresuoti, kad abu gaminiai būtų perkami iš jų. Be to, į ES komisiją, nustatančią vartų gamybos normas, įtraukti kelių stambiausių ES vartų ir automatikos gamintojų atstovai.
„Natūralu, kad stambieji gamintojai suinteresuoti mažesne konkurencija, tad ir kyla mintis, kad šios normos skirtos ne apginti pačius vartotojus, o apsaugoti ES rinką nuo mažesnių gamintojų atsiradimo bei nuo importo”, – svarstė „Ryternos” vadovas.
Vakaruose nesertifikuoti gaminiai nepaklausūs
V.Rinkevičiaus nuomone, tokia ES komisijos praktika yra gana ydinga, nors dauguma vartų gamintojų būtų suinteresuoti įsigyti CE sertifikatus. Tačiau Švedijos testavimo institutas, įgaliotas atlikti garažo vartų bandymus, nespėja atlikti visų užsakymų.
„Prieš priimant naujus potvarkius, turėtų būti sudarytos sąlygos įgyvendinti jų reikalavimus kiekvienoje ES valstybėje. Kiekviename ES regione turėtų būti akredituotos įstaigos, galinčios atlikti bandymus bei konsultuoti vietinius gamintojus. Dabar šios sąlygos skirtingų regionų gamintojams yra labai nevienodos – palankios didiesiems vakarų gamintojams ir diskriminacinės mažiems Rytų ir Centrinės Europos šalių gamintojams”, – situaciją apibūdina „Ryternos” vadovas.
Pašnekovas pasidžiaugė, jog palyginti nedidelei įmonei kol kas pavyko įveikti ES nustatytas „karteles”, tačiau tai pavyko padaryti tikrai ne visoms mažesnėms firmoms, surenkančioms vartus.
Vartų gamintojai, neatlikę testavimų ir neturintys CE sertifikato, privalo apie tai aiškiai informuoti pirkėją ir nurodyti, kad gaminys neatitinka jokių ES saugumo ir eksploatacijos reikalavimų, nėra parėjęs atsparumo vėjo apkrovai bandymų, taip pat testų oro, drėgmės ir šilumos pralaidumui nustatyti.
Vakarų Europoje be CE sertifikato parduodami vartai yra vertinami kaip neišbandytas gaminys, todėl jo niekas neperka. Tačiau Lietuvoje dar nedažnas pirkėjas, rinkdamasis automatinius vartus, pareikalauja šio sertifikato.
„Kol kas Lietuvoje dar bus prekiaujama gaminiais be CE ženklo, tačiau ateityje šių reikalavimų teks paisyti. Tikimės, kad ir sertifikavimo sąlygos bus paprastesnės, tad įmonėms bus lengviau testuoti savo produkciją”, – vylėsi V.Rinkevičius.
Tikisi geresnių sąlygų
Dar vienos garažo vartus gaminančios Kauno įmonės „Dextera” atstovai pripažino, jog bendrovė prekiauja nesertifikuotais gaminiais.
„Mes suprantame, kad turime vykdyti ES reikalavimus, tačiau mums Lietuvoje taip ir nepavyko rasti įstaigos, galinčios suteikti CE sertifikatus. O jeigu savo gaminius vežtume į užsienį, iš karto bankrutuotume, nes tai labai brangi paslauga. Žinoma, didžiosios Vakarų įmonės tokių problemų neturi”, – teigė įmonės pardavimų direktorius Darius Baltrušaitis.
Jis taip pat negailėjo kritikos ES nustatytai gaminių sertifikavimo tvarkai, pagal kurią verslininkams peršamos sunkiai įvykdomos taisyklės.
„Kol kas esame nežinioje. Sertifikato iš mūsų gali reikalauti, tačiau mes neturime, kur jį gauti”, – pripažino „Dextera” atstovas, pasidžiaugęs, jog kol kas apsauginės žaliuzės nėra sertifikuojamas gaminys, nors kai kurie klientai pasigenda CE ženklo. Sertifikatai gaunami iš užsienio atsivežtoms žaliavoms bei įrenginiams.
„Nemanau, kad mažoms įmonėms gali kilti problemų dėl to, kad jų gaminiai nesertifikuoti. Dėl to kiltų nemenkas nepasitenkinimas ne tik Lietuvoje, nes reikalaujama to, ko neįmanoma įgyvendinti”, – įsitikinęs D.Baltrušaitis.
Anot jo, jeigu sąlygos būtų palankesnės, visos įmonės suskubtų gauti sertifikatus, kurie sustiprintų įmonės vardą ir prestižą.
Lina Navickaitė