Po rašinio „Kauno dienoje” unikalaus komplekso problemomis susirūpino miesto valdžia, opozicija, verslininkai ir menininkai
Prieš savaitę „Kauno dienos” pradėta akcija „Išsaugokime Lietuvos baroko perlą”, skirta atkreipti valdžios institucijų dėmesį į dabartinę Pažaislio vienuolyno ansamblio būklę ir telkti miestiečius bendroms iniciatyvoms, sukėlė gražių atgarsių bangą. Sulaukta pirmųjų pasiūlymų, kuriuos galima įgyvendinti laukiant, kol atvyks speciali paveldo specialistų komisija iš Vilniaus.
Ateityje įrengs vaizdo kamerą
Šią komisiją raštu prašo sudaryti šv.Kazimiero seserų vienuolyno, šiuo metu įsikūrusio Pažaislyje, vyresnybė, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Kauno meras Arvydas Garbaravičius ir tarptautinės visuomeninės savanoriškos moterų organizacijos „Zonta klubas” atstovės. Raštai šią savaitę parengti ir išsiųsti kultūros ministrui, Valstybinei kultūros paveldo komisijai ir Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai. Prašoma, kad specialistai atvyktų į Pažaislį ne tik ištirti dabartinės ansamblio būklės, bet ir pradėtų diskusijas apie galimą šio vienuolyno komplekso įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašą. Preliminarų pažadą, kad ši komisija bus sudaryta, „Kauno diena” jau gavo.
Lankantis pas seseris kazimierietes, jų generalinė vyresnioji Remigija skundėsi, kad nesiseka sutramdyti jaunuolių kompanijų, naktimis besirenkančių ir triukšmaujančių šalia vienuolyno esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Du vienuolių raštai, nusiųsti miesto valdžiai anksčiau, nesulaukė atsako.
Po rašinio „Kauno dienoje” Kauno meras A.Garbaravičius vakar apsilankė Pažaislio vienuolyne, o po pietų automobilių stovėjimo aikštelės prie vienuolyno prieigose jau pradėta statyti ženklą, draudžiantį nakties metu transportui čia stovėti. Meras su kazimierietėmis taip pat aptarė galimybę ateityje prie pagrindinių vienuolyno vartų įrengti vaizdo stebėjimo kamerą.
Sieks atkreipti sostinės pareigūnų dėmesį
Meras taip pat pažadėjo įvykdyti dar vieną seserų kazimieriečių išsakytą prašymą: miesto lėšomis sutvarkyti griūvančią vienuolyno tvorą abipus pagrindinio įėjimo. Šią laiko ir miestiečių automobilių naikinamą tvorą mato liepų alėja į Pažaislio muzikos festivalio koncertus besirenkanti publika. Tarp šios publikos būna ir garbingų miesto svečių.
Apie galimą didesnę miesto paramą Pažaislio vienuolyno ansamblio restauravimui meras kalbėjo atsargiai. „Dėl jos turėtų nuspręsti Taryba. Tačiau jau dabar aišku, kad miestas vienas nepajėgus išspręsti vienuolyno restauravimo, jo vėdinimo ir šildymo sistemų atnaujinimo problemų. Čia reikia milijoninių sumų”, – sakė A.Garbaravičius ir išreiškė viltį, kad iš miesto paveldo specialistų, dvasininkų, inžinierių, verslininkų, Savivaldybės valdininkų buriama iniciatyvinė grupė Pažaislio vienuolyno gelbėjimui sugebės pakeisti ligšiolinį pasyvų sostinėje esančių valdžios institucijų požiūrį į unikalaus komplekso problemas.
Vakar atskirai nuo mero Pažaislyje lankėsi ir miesto Tarybos opozicijoje esančių socialdemokratų atstovai. Socialdemokratų partijos Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Labanauskas pažadėjo tarpininkauti, kad Vyriausybėje greičiau būtų sureaguota į miesto vadovo, dvasininkų, kazimieriečių ir zontiečių pasirašytą prašymą Pažaislio vienuolyno ansamblio problemas spręsti kompleksiškai.
Neturi įtakingų rėmėjų užsienyje
Šv.Kazimiero seserų kongregacija nėra turtinga. Šv.Kazimieras – Lietuvos šventasis, šio vardo vienuolynų užsienyje nėra, todėl vienuolės neturi įtakingų ir turtingų rėmėjų Vakaruose. Šiuo metu Pažaislio vienuolyne gyvena 54 seserys kazimierietės.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė yra pastebėjusi, kad Pažaislio vienuolynui trūksta modernios vadybos. „Seserys galėtų bent imti pinigus už ekskursijas po vienuolyno teritoriją”, – vieną galimą papildomą pinigų šaltinį nurodė pareigūnė. Tačiau, pasak seserų kazimieriečių generalinės vyresniosios Remigijos, jų tikslas – apaštalauti ir melstis, o ne uždarbiauti.
Žinodamas ir gerbdamas tokią seserų misiją, Kauno meras pasiūlė joms į pagalbą Savivaldybės specialistą, kuris vadybą ne itin išmanančioms vienuolėms padėtų rengti raštus į vyriausybės institucijas ir privačius fondus.
Vokiečiai dovanos šildymo prietaisus
Vieni pirmųjų iš miesto verslininkų, pasiryžusių prisijungti prie „Kauno dienos” inicijuotos akcijos, yra šildymo ir santechnikos įranga prekiaujanti bendrovė „Hidruva”. Jos direktorius Rolandas Malaiška po rašinio dienraštyje pasiūlė konkrečią pagalbą Pažaislio vienuolyno Svečių namui, kuris žiemos metu yra visai nešildomas. R.Malaiška atsivežė į Pažaislį partnerių – bendrovės „Šilprojektas” – atstovus, kurie įvertins esamą šildymo ir vėdinimo sistemą bei parengs projektą jos modernizavimui. O viena didžiausių radiatorių gamintojų Europoje, vokiečių bendrovė „Kermi”, kurios atstovė Lietuvoje yra „Hidruva”, pasirengusi padovanoti šildymo prietaisus Pažaislio vienuolyno Svečių namo šildymui. Pinigų Svečių namo šildymo išlaidoms apmokėti žada ieškoti Kauno savivaldybė.
Pasirodžius rašiniui, į redakciją taip pat kreipėsi Pažaislio muzikos festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta. Jis pasiūlė festivalio koncertų, vyksiančių Pažaislyje, metu pastatyti aukų vienuolyno labui dėžutę. Artimiausias festivalio koncertas vienuolyno Saulės laikrodžio kiemelyje numatytas liepos 17 d., sekmadienį. Tąkart A.Vivaldžio, A.Chačaturiano, Dž.Geršvino ir A.Piacolos kūrinius atliks kvintetas iš Armėnijos „Cadence”.
Taip pat J.Krėpšta pažadėjo, kad Pažaislio muzikos festivalio koncertų reklaminiuose skelbimuose pasirodys kvietimas aukoti nykstančiam vienuolyno ansambliui bei bus nurodytas šio vienuolyno banko sąskaitos numeris.
Žilvinė Petrauskaitė