Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos, perduodamos oro lašeliniu būdu. Pagrindinis užkrato šaltinis – plaučių tuberkulioze sergantis žmogus, kuris negydomas gali per metus užkrėsti 15-20 sveikų asmenų. Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) prieš 4 dešimtmečius prognozavo, kad artimiausiais dešimtmečiais tuberkuliozė bus nugalėta, tačiau prognozės nepasitvirtino.
Daugiausiai susirgo bedarbių
Sergančiųjų tuberkulioze žymiai padaugėjo daugelyje pasaulio šalių. PSO duomenimis, 2002 metais pasaulyje tuberkulioze susirgo 8,8 milijono žmonių, o 3 milijonai mirė.
Didžiausias sergamumas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį buvo 1998 metais: Respublikoje buvo užregistruota 3016, Kauno mieste ir rajone – 446 naujai susirgę žmonės. 2004 metais Lietuvoje susirgo 2294, Kauno mieste ir rajone – 260 asmenys.
Sergamumas per paskutinius 7 metus sumažėjo 25 procentais. Nors tuberkuliozės statistiniai rodikliai ir gerėja, tačiau išlieka tos pačios tuberkuliozės plitimo priežastys – socialinės: apie 68 proc. susirgusių asmenų yra bedarbiai. Taip pat įtakos turi alkoholizmo ir narkomanijos plitimas – apie 52 proc. sergančiųjų atvira plaučių tuberkulioze piktnaudžiauja alkoholiu arba yra alkoholikai. Be to, daugėja atsparios vaistams tuberkuliozės, o apie trečdaliui asmenų tuberkuliozė diagnozuojama pavėluotai, kai liga jau toli pažengusi.
Užsikrėtimo pavojus
Dauguma sergančių žmonių gyvena asocialiai, pažeidinėja režimą, gydosi netvarkingai, todėl išlieka potencialus infekcijos šaltinis visuomenėje ir atsparios tuberkuliozės atvejų didėjimo priežastis.
Sergantis tuberkulioze žmogus kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas, dainuodamas paskleidžia mažas daleles – lašelius su tuberkuliozės mikobakterijomis. Šios dalelės yra 1-5 mikronų dydžio ir vadinamos lašeliniais branduoliais. Užsikrečiama tuberkulioze, jeigu esantis šalia asmuo įkvepia į plaučius ore esančius lašelinius branduolius. Užsikrėtimo tikimybė didesnė, jeigu su ligoniu bendraujama uždaroje patalpoje (normalioje kambario temperatūroje lašeliniai branduoliai ore išlieka iki 3 valandų), jeigu ligonis serga atvira plaučių tuberkulioze (skreplių tepinėlyje mikroskopiškai randamos tuberkuliozės mikobakterijos) ir jį vargina intensyvus kosulys.
Sergantys ekstrapulmonine tuberkulioze (inkstų, kaulų, akių, limfmazgių, pleuritu ir kt.) ligoniai aplinkinių žmonių neužkrečia. Užsikrėtimo tikimybė žymiai sumažėja, jeigu ligonis dėvi kaukę ar nors kosėdamas ranka prisidengia veidą, jeigu nuolat vėdinamos patalpos, kuriose būna pacientas. Užsikrėtimo tikimybė beveik išnyksta po mėnesio laiko intensyvaus gydymo prieštuberkulioziniais vaistais. Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą ir pradėti gydymą, kad būtų išvengta naujų apsikrėtimo ir susirgimo atvejų. Užsikrėtimo pavojus didžiausias yra artimiems žmonėms – šeimos nariams, ypač vaikams, taip pat bendradarbiams, nuolat bendraujantiems uždarose patalpose, medicinos personalui.
Skirtinga rizika
Ne visi užsikrėtę žmonės suserga tuberkulioze. Tai priklauso nuo kontakto tipo, trukmės (kaip ilgai ir artimai buvo bendrauta su ligoniu) ir nuo imuninės sistemos būklės: kaip ji pajėgi susidoroti su patekusiu į organizmą ligos sukėlėju.
Infekcijai ypač jautrūs vaikai, kadangi jų imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi. Padidintos rizikos grupei priskiriami asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, virškinimo sistemos susirgimais, psichikos ligomis), nuolat naudojantys imunosupresinius vaistus, infekuoti ŽIV ir sergantieji AIDS, turintys priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Šių grupių asmenims susirgti tuberkulioze rizika yra 30-70 proc. didesnė nei sveikiems.
Ligos simptomai gali klaidinti
Pagrindinius sergančiųjų tuberkulioze nusiskundimus aprašė dar Hipokratas, Galenas ir Avicena. Tai progresuojantis silpnumas, karščiavimas, prakaitavimas, apetito stoka, svorio netekimas, užsitęsęs, daugiau kaip mėnesį kamuojantis kosulys, skrepliavimas, atsikosėjimas krauju.
Šie simptomai gali būti sergant ir kitomis ligomis, todėl labai svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją. Tuberkuliozė nustatoma atliekant rentgenologinius, bakteriologinius tyrimus ir tuberkulino mėginius (vaikams). Rentgenologiniai tyrimai padeda įtarti susirgimą, tačiau diagnozė patvirtinama, kai skrepliuose randamos tuberkuliozės mikobakterijos. Ypač pavojingi aplinkiniams tie ligoniai, kurių skreplių tepinėliuose mikroskopu matomos bacilos.
Daugėja atsparios tuberkuliozės
Lietuvoje tuberkuliozė gydoma pagal PSO rekomenduojamas metodikas. Gydymo kursas – 6-8 mėnesiai – susideda iš dviejų etapų. Pirmas etapas – intensyvi fazė trunka 2-3 mėnesius, kurios metu skiriami keturi penki pagrindiniai prieštuberkulioziniai vaistai. Antras etapas – palaikomojo gydymo fazė. Trunka 4-6 mėnesius ir skiriami dveji prieštuberkulioziniai vaistai.
Deja, būna atvejų, kai, pagerėjus savijautai, ligoniai po 2-3 mėnesių nutraukia gydymą. Nebaigus gydymo, nesuspėjamos sunaikinti vadinamosios miegančios tuberkuliozės mikobakterijos, ir liga po tam tikro laiko vėl atsinaujina. Be to, dalis pacientų vengia ir nesuvartoja visų paskirtų vaistų, dėl, jų manymu, galimo vaistų pašalinio poveikio. Vaistus geria kelis kartus per dieną. Gydant tuberkuliozę, visi prieštuberkulioziniai vaistai turi būti išgerti per vieną kartą.
Neteisingo gydymo pasekmė – išsivysčiusi atspari tuberkuliozė, kai pagrindiniai vaistai neveikia tuberkuliozės mikobakterijų. Šios tuberkuliozės gydymas trunka iki dviejų metų, tačiau iki 50 procentų pacientų nepagydoma.
Būtina profilaktika
Siekiant išvengti sunkių tuberkuliozės susirgimo formų, naujagimiai ir kūdikiai iki metų laiko yra vakcinuojami BCG vakcina. Vyresnio amžiaus vakcinacijos efektyvumas yra labai žemas, todėl jos buvo atsisakyta. Taip pat yra skiriami profilaktiniai gydymo kursai ligonių šeimų nariams iki 18 metų, kad jie nesusirgtų.
Užsikrėtimo tikimybė mažėja, jeigu laikomasi elementarios sanitarinės kultūros: kosint, čiaudint užsidengiama burna, nespjaudoma ant grindų. Būtina dažnai vėdinti patalpas: langai atidaromi, o durys uždaromos – negalima sukelti skersvėjų, kad bacilos nebūtų perneštos į kitas patalpas.
Be abejo, reikia stiprinti imuninę sistemą – būtina pakankama ir visavertė mityba, darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių vengimas.
Nepamirškite pasitikrinti savo sveikatos profilaktiškai, nes nustatyta liga esant ankstyvoms stadijoms yra efektyvaus pasveikimo garantas ir jūsų artimųjų apsaugojimas nuo šios pavojingos infekcinės ligos.