Stepinių vėžlių nebenusipirksi zooparduotuvėse – jie įrašyti į Raudonąją knygą
J.Dobkevičiaus vidurinės mokyklos dešimtokė Milda Baronaitė vėžliuką Nigrą dovanų gavo prieš ketverius metus. Mergaitė apgailestauja, kad dėl vertelgiško žmogaus požiūrio į vėžlius (jų šarvo kaulinės plokštelės naudojamos brangiems galanterijos gaminiams, o mėsa, taukai ir kiaušiniai valgomi), daugybė jų rūšių yra ties išnykimo riba. Tuo tarpu vėžliai – vieni seniausių mūsų planetos gyventojų.
Vietoj šuniuko
„Tėtis parsinešė žiemą nedidelę dėžutę. Sakė, kad joje obuoliai, o iš tiesų ten buvo pusės metų vėžliukas, kurį tėtis nupirko Zoologijos sode. Kodėl ne šuniuką ar kačiuką gavau dovanų? Todėl, kad tuomet kamavo alergija, ir gydytojai įtarė, kad nuo naminių gyvūnų „kailinių”. Kadangi mes su broliu labai mylėjome gyvūnus, tai tėtis sugalvojo vietoje šuniuko ar kačiuko padovanoti vėžliuką”, – aiškino Milda, vaikystėje auginusi ir jūrų kiaulytę, ir žiurkėną.
Stepiniai vėžliai kilę iš Azijos dykumų. Jie mėgsta šilumą, tačiau lapkričio pabaigoje Nigra batų dėžutėje su suplėšytais laikraščiais buvo iškeldintas į vėsų rūsį, kuriame temperatūra žiemą laikosi apie 10-12 laipsnių šilumos. Šiomis dienomis Nigra palengva buvo pažadintas po žiemos miego.
Svetingas vežimėlis
Dabar Nigra mėgaujasi šiluma vaikiškame vežimėlyje, kurią skleidžia ten specialiai įtaisyta elektros lemputė. Beje, šiame vežimėlyje kažkada buvo vežiojamos abi Baronų atžalos, jame augo jūrų kiaulytė, gyveno lėlės.
„Po žiemos miego Nigros snukutis būna kietai sučiauptas, tiesiog sukepęs – jis net negali prasižioti. Tad maudau jį šiltame vandenyje. Į dubenį pripilu tiek vandens, kad neapsemtų jo šarvo. Nigra mėgsta nardyti – kartais laiko savo galvelę po vandeniu iki pusės minutės. Paskui pats ją ištraukia. Mama sako, kad maudau jį kaip vaiką – atsargiai. Paskui patepu jo šarvus aliejingu vitaminu D ir taip parengiu aktyviam gyvenimo periodui”, – pasakojo Milda.
Vėžliukai auga ir žiemą, ir vasarą – apie tai byloja šviesios rievės apie šarvo kaulines plokšteles. Kadangi Nigra dar tik paauglys, tos plokštelės kasmet didės ir didės. Šie vėžliukai gyvena 20-30 metų.
Mėgsta mėlynes ir vyšnias
Nigra gan sunkus, nes jo šarvai daug sveria. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vėžliukas labai nejudrus, tačiau Milda tvirtina, kad paleistas ant kilimo ar ant nupjautos vejos jis juda greitai. „Vasarą jo negalima kieme paleisti iš akių – tuoj kur nors dingsta arba mėgina įsirausti į purią žemę. Beje, jei Nigra įsirausia į žemę, vadinasi, jis sotus ir nori pasnausti”, – aiškino vėžliuko įpročius jo jaunoji šeimininkė.
Nigros sveikata nekelia beveik jokių rūpesčių. Tiesa, kartą buvo supūliavusi vėžliuko akelė, tačiau gyvūnų okulistas Evaldas Diržinauskas labai greit ją išgydė. Vėžliukas labai mėgsta šlamšti salotų ir kiaulpienių lapus, mielai „ravi” žliūgę nuo takų, užsuka į braškyną, nes mėgsta šias uogas. Nigra prajuokina visą šeimą, kai, prisitaršęs mėlynių ar vyšnių, parodo savo pamėlynavusį ar paraudonavusį nuo uogų snukutį.
Milda tvirtina, kad vėžliukas atskiria šeimos narių ir svetimų žmonių balsus, nemėgsta triukšmingos aplinkos. Tai jis parodo įtraukdamas galvytę po kiautu. Žodžiu, moko aplinkinius santūraus elgesio.
😯 nesamone