Jauku ne prabangiuose, bet stilinguose namuose

Namas kaip ir žmogus: vienaip jis atrodo iš išorės, kai jį mato aplinkiniai, kitaip yra jo viduje, kai norima jaustis smagiai ir komfortiškai. Vienaaukščio namo su mansarda interjerą kūręs architektas Dalius Naginevičius stengėsi, kad visi apdailos komponentai derėtų tarpusavyje, interjeras išsiskirtų originalumu, o ne prabanga. Autoriui tai pavyko – jo sukurtas gyvenamojo būsto interjeras kasmetinėje respublikinėje „Knauf” parodoje „Sausoji statyba architektūroje” pelnė apdovanojimą.

Daugelis elementų – autoriniai darbai

„Namų interjerą kuriančiam architektui svarbu atsižvelgti į šeimininkų poreikius, jų gyvenimo būdą. Dar kitiems nepatinka medis ar stiklas, – sako D. Naginevičius. – Tai svarbu išsiaiškinti, todėl su užsakovais pradiniuose etapuose stengiuosi bendrauti itin daug. Kartais siūlomi sprendimai atrodo neįprasti, tad iš pradžių užsakovai siūlomą idėją vertina skeptiškai. Vėliau, ją realizavus, rezultatu džiaugiamasi”. Architekto nuomone, neretai interjeras pradeda gerai „pulsuoti” tik po kelerių metų – jam subręsti reikia laiko.

Kurdamas specialistų gerai įvertintą namo interjerą architektas stengėsi išlaikyti visumą – tarpusavyje suderinti erdves, spalvas, medžiagas, formą. Taip pat siekė autentiškumo, originalumo, todėl daugelis elementų šiame interjere yra autoriniai darbai, kurių nepamatysi parduotuvėje ar dizaino kataloge. Pasak interjero autoriaus, norėjosi, kad 4 asmenų namas būtų savitas ir kartu minimalistinis, jame atsirastų ne tik funkcionalių, bet ir meninių elementų.

Originali sienos apdaila

Dviaukščio namo laiptai yra bendroje svetainės, virtuvės ir holo erdvėje, todėl jie tapo vienu pagrindinių interjero akcentų. Namo svetainė nėra didelė, todėl laiptai buvo suprojektuoti ažūriški, stengiantis neužgožti erdvės. Jie sukurti panaudojant metalo konstrukciją ir medžio apdailą. Turėklas taip pat metalinis, tik ant porankio pritvirtinta plona medžio juosta. Šeimininkai rezultatu patenkinti: laiptai lakoniški ir optiškai lengvi.

Išskirtinio dėmesio, pasak architekto, reikalavo šalia laiptų esanti siena, jungianti pirmą ir antrą aukštus. Architektas pasiūlė sienos apdailai panaudoti reljefinę dažytų plokštumų kompoziciją. Dienos metu arba esant bendram apšvietimui sienoje vos juntamas tarytum lengvas virpėjimas. Tuo tarpu užsidegus antrojo aukšto lubose suformuotiems šviestuvams ir slystant per sieną šviesai iš viršaus, šešėlių žaismas išryškina kiekvienos plokštumos kontūrus. Tuomet siena tarsi atgyja.

Neatsitiktinai pasirinkta balta spalva – norėta, kad įmantri sienos forma būtų pastebima, o ne užgožta ryškios spalvos. Be to, parinkus spalvas toje erdvėje esančioms grindims, baldams, sienoms, šios reljefinės plokštumos baltumas įgauna savitą švytėjimą.

Pirmame aukšte baltą pagrindinės sienos kompoziciją papildo kitos dominuojančios rudos spalvos – pradedant šviesia, baigiant tamsia. Jų fone originaliai atrodo tamsiai raudoni baldai. Projektuojant virtuvės baldus buvo parinkta tamsiai rudo atspalvio faneruotė, prie jos priderintas anoduotas aliuminis bei matinis stiklas. Formos pasirinktos minimalistinės, kad nekristų į akis, bet derėtų bendroje erdvėje.

Holo puošmena – tekstilinis šviestuvas

Name sumontuotos autorinės D.Naginevičiaus durys: faneruotoje plokštumoje inkrustuota 20 mm poliruoto stiklo juosta. Šios lakoniškos durys namui suteikia paslaptingumo ir prabangumo įspūdį. Pirmojo aukšto grindų danga – sendinto ąžuolo parketlentės. Hole bei vonios kambaryje sudėtos prie parketo spalviškai derančios akmens masės plytelės. Lubos suformuotos iš gipso kartono, virš lakoniško valgomojo stalo originaliai atrodo atidengtas nedidelis monolitinio betoninio perdengimo plotas, nuo kurio nuleistas švedų „Zero” firmos „Mimi” šviestuvas.

Prie įėjimo, hole, šalia sieninės spintos dėmesį atkreipia puikus praktinio dizaino ir tekstilės derinys: bendras architekto D.Naginevičiaus ir tekstilininkės Almos Valiūtės autorinis darbas, tekstilinis šviestuvas. Jis sukurtas panaudojus natūralų tekstilės pluoštą.

Vonios kambariams buvo parinktos sąlyginai nebrangios plytelės, tačiau, sukūrus jų išdėstymo raštą, išgautas originalus efektas. Vizualiai keičiant apdailos medžiagų formą autoriui pavyko išgauti netradicinius sprendimus. Analogiška idėja realizuota ir antrojo aukšto vonios kambaryje.

Antrajame aukšte originaliai išspręstas holo apšvietimas: šviesa sklinda iš lubose suformuotų cilindro formos angų. Taip architektui pavyko kūrybingai išnaudoti virš lubų likusią dvišlaičio stogo nenaudojamą erdvę. Antrojo aukšto holo erdvė pratęsta ir vonios kambaryje – čia tas pats apšvietimo principas. Be to, reljefinės holo sienos raštas perkeliamas ant vonios kambario sienos plytelių: „bėgančios” šviesiai rusvos juostos tamsiame fone sudaro dinamišką, kontrastingą erdvę.

Funkcijos ir estetikos derinys

Šeimininkų miegamasis turi atskirą išėjimą į terasą, pasižymi minimalizmu. Nedidelę erdvę optiškai padidina šviesaus tapeto siena priešais lovą bei stiklinės durys į terasą. Pasak architekto, paauglys sūnus pageidavo jaunatviškesnio interjero, jis atsisakė visame name figūruojančios medinės grindų dangos. Todėl kambariui buvo parinktas tamsiai raudonos spalvos natūralus linoleumas, kuriam žaismingumo suteikia netaisyklingas dangos dalis jungiančios šviesios linijos.

Abiejų vaikų moksleivių baldai taip pat projektuoti atsižvelgiant į individualius poreikius. Žaismingumu išsiskiria rašomieji stalai ir komodos. Projektuodamas baldus autorius tamsią ąžuolo faneruotę derino su dažyta medžio drožlių plokšte. Moksleivės kambaryje esančios komodos stalčiai ir lentynos išdėstyti šachmatų principu. Architektas juokauja, kad tai – ir atviraujanti, ir slapukaujanti jaunos merginos komoda: slapti daiktai sudėti į oranžinius stalčiukus, o „oficialiuosius” galima afišuoti lentynėlėse. Stalo stalviršyje suprojektuoti papildomi stalčiai smulkmenoms sudėti. Šie baldai – funkcijos ir estetikos derinys.