Artėjant brandos egzaminams, abiturientus ir jų tėvus apima vis didesnis jaudulys.
Kur stoti, kad pabaigus universitetą nereiktų kreiptis į darbo biržą?
Aukštųjų mokyklų priėmimo komisijose dirbantys žmonės pataria stebėti pasaulį, analizuoti rinką, neišduoti svajonės ir nepasiduoti bandos jausmui.
Daug „nubyra”
„Būna, kad, tarkime, socialinių mokslų studijuoti stoja kone visa dvyliktokų klasė. Įstoja. Bet kai kurie arba neįkanda mokslų ir puola į depresiją, arba studentauja. Toli nuo tėvų kontrolės, apsvaiginti laisvo gyvenimo pagundų, apleidžia mokslus. Todėl „nubyra” iki 30 procentų įstojusio jaunimo. Pagrindinė priežastis – nepasirengimas studijoms”, – pastebėjo Kauno technologijos universiteto docentas Saulius Raila.
Jis žino stojančiųjų bėdas ir rūpesčius – yra Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotojas, tvarko bendrojo priėmimo į keliolika šalies universitetų reikalus.
Vaikosi madų
S.Raila spėjo, jog ir šiemet dauguma abiturientų tęs pernykštę tradiciją – rinksis teisę, ekonomiką, vadybą, verslo administravimą, psichologiją bei kitus socialinius mokslus.
„Pernai 60 procentų visų stojančiųjų prašymus padavė į socialinius mokslus”, – priminė docentas.
Panaši padėtis – ir Klaipėdos universitete, šiemet į dienines bakalauro studijas planuojančiame priimti iki 900 pirmakursių.
Priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius Jonas Bukantis socialinių mokslų bumą laiko daugiau mados reikalu, nors pripažįsta, kad juos lengviau studijuoti.
Be to, iki šiol ir neblogai mokamą darbą galima rasti.
Atgimsta statybos
„Šalyje atgimsta statybos, pramonė. Šiemet paklausios turėtų būti inžinerinės specialybės”, – pastebėjo J.Bukantis.
„Lietuvoje, Europoje ir apskritai pasaulyje yra milžiniškas technologinių mokslų specialistų stygius. Įžvalgesnis jaunimas jau pastebėjo, kad šalyje padaugėjo statybų, o jose dirbant galima gauti gerą algą.
Todėl pernai statybos inžinerijos studijų programos populiarumas šoktelėjo”, – patvirtino S.Raila.
Pasak jo, dabartiniams abiturientams reikėtų atkreipti dėmesį ir į elektroniką.
„Visas automatinis valdymas ja pagrįstas. Atidarius naujo automobilio dangtį, variklį sunku bus įžiūrėti per elektroniką”, – pavyzdį pateikė docentas.
Ateitis – technologijos
Jo įsitikinimu, ateitis nebeįsivaizduojama ir be nanotechnologijų. Jas išmanyti nebeužtenka vienintelės studijų krypties – reikia fizikos, chemijos, informatikos žinių.
„Moderniųjų technologijų srityje sėkmingai dirbama ir Lietuvoje. Klaidinga įsivaizduoti, kad įmonėje turi dirbti šimtai ar tūkstančiai darbuotojų. Šiuo metu klesti nedidukės įmonės su 10-20 darbuotojų. Gamina su naujausiomis technologijomis susijusią produkciją, kuri dar nepaklausi pas mus, bet sėkmingai parduodama užsienyje”, – pasakojo S.Raila.
Tikslas – kurti vietas
Dabar, o ateityje dar labiau reikės logistikos specialistų, reguliuojančių prekių ir transporto srautus. Čia vėlgi neužtenka vien informatikos studijų.
„Norint padaryti karjerą, nebepakanka baigti bakalauro studijų”, – tikino S.Raila, savo išvadą pailiustravęs kitu pavyzdžiu.
„Bakalauro studijoms jaunuolis pasirinko sporto inžineriją. Ji moko treniruoklių sistemų valdymo.
Po vadybos studijų magistrantūroje galima galvoti apie privačią sporto salę ar treniruoklių centrą.
Verslas klestės, nes žmogus jame puikiai orientuosis”, – tikino docentas.
Jis pabrėžė, jog universitetų tikslas yra paruošti žmogų, kuris neieškotų darbo. Universiteto auklėtinis pats turi kurti darbo vietas.
Lieka „ant ledo”
Savaitgalį Lengvosios atletikos manieže vykusioje aukštųjų mokyklų mugėje apstu buvo ne vien nežinančių, kur stoti.
„Valstybinius egzaminus išlaikiau tarsi neblogai, užpildžiau pageidavimus į visas dvidešimt studijų programų, bet niekur nepavyko įstoti”, – širdo klaipėdietis Mantas, pernai baigęs dvylika klasių.
S.Raila patvirtino, jog iki 40 proc. abiturientų, dalyvaujančių bendrajame priėmime į keliolika aukštųjų mokyklų, nepakviečiami studijuoti į jokį universitetą.
Lieka „ant ledo” ne todėl, jog blogi konkursiniai balai, bet dėl to, kad neteisingai surašė pageidavimus.
„Pirmoje ir antroje pozicijoje reikia surašyti savo svajones. Trečią ir ketvirtą pageidavimą skirti toms studijų programoms, į kurias jaunuolis gali realiai pretenduoti, apskaičiavęs savo balus.
Penkta ir šešta pozicijos turėtų likti atsarginiams variantams. Jei svajonės nebus supainiotos su atsarginiais variantais, sėkmė garantuota”, – tikino S.Raila.
J.Bukantis irgi bėdą įžvelgia dėl jaunimo, užpildančio visus dvidešimt pageidavimų: „Surašo bet ką, stoja bet kur”.
Gąsdina emigracija
Klaipėdos (miesto ir rajono) darbo biržos Jaunimo darbo centro vadovė Daiva Blinstrubienė teigė, kad apskričiai itin reikalingi universitetų ir kolegijų absolventai – administratoriai, pardavimų vadybininkai, finansų, draudimo, logistikos, informacinių technologijų specialistai.
Ir, žinoma, statybų inžinieriai.
Nuolat didėja kvalifikuotų darbininkų – statybininkų, baldžių, automechanikų, virėjų – poreikis. Priklausomai nuo kategorijos šie profesinių mokyklų auklėtiniai gali uždirbti kelių tūkstančių litų algą.
Pasak D.Blinstrubienės, specialistų stoką lemia emigracija.
„Jaunų žmonių Klaipėdos apskrityje mažėja. Ir toliau mažės”, – prognozavo moteris.
Statistika rodo, jog Lietuva, palyginti su kitomis ES naujokėmis, pirmauja pagal emigracijos mastą.
Šalį paliko 334 tūkst. piliečių. Maždaug tiek žmonių gyvena antrajame pagal dydį Lietuvos mieste – Kaune.