Daugiabučių teritorijos jau perpildytos lengvųjų automobilių, tačiau ši problema paliekama spręsti patiems gyventojams
Kauno daugiabučių kiemuose gyventojai automobilius stato kiekviename laisvesniame plote. Mašinos riogso ant vejų, prie įėjimų į laiptines. Sovietmečiu suformuoti ankšti kiemai seniai neatitinka nūdienos poreikių, o mašinų kasmet daugėja.
Miesto valdžia teisinasi šios problemos sprendimui neturinti lėšų ir pajėgumų. „Savivaldybei per brangiai kainuotų rengti detaliuosius planus, formuoti sklypus, įrengti aikšteles, – teigė Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. – Be to, miesto valdžia turi daug rūpesčių dėl nuosavybės atstatymo, gatvių, viadukų statybos ir remonto, kitų strateginių miesto reikalų”.
Vedėjo nuomone, bendrijos turėtų pačios imtis iniciatyvos, rengti detaliuosius planus ir įsirenginėti automobilių statymo aikšteles. „Savivaldybė tikrai palaikytų tokią iniciatyvą ir duotų reikiamus leidimus”, – tikino N.Valatkevičius.
Tuo tarpu keli kalbinti bendrijų pirmininkai pasakojo, kad norint suformuoti automobilių stovėjimo aikštelę, tenka įveikti ilgą biurokratinį kelią. „Sklypo suformavimui valstybinėje žemėje reikia parašyti prašymą Savivaldybei, po to sulaukti administracijos direktoriaus įsakymo dėl teritorijos planavimo organizatoriaus teisės perdavimo bendrijai, gauti sąlygas detaliajam planui, patvirtinti jį apskrities viršininko administracijoje, laukti statybos leidimo ir tik tada galima pradėti darbus, – vardijo vienos Dainavos mikrorajono bendrijos pirmininkas Jonas Varanavičius.
Savarankiškai gyventojams neleidžiama daryti net nedidelių pakeitimų kiemo teritorijoje, pavyzdžiui, išasfaltuoti pievos plotą kad ir keliems automobiliams. Tokiu atveju gresia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos baudos.
Nuo mašinų dūsta ir miesto centras. Savivaldybė maždaug prieš pusmetį 180-yje patraukliausių automobilių statymo vietų už valandą mokestį padidino iki 3 litų, toliau nuo Laisvės alėjos mokama du litus, mažiau lankomose centro kvartaluose paliktas vieno lito mokestis. UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės” direktorius Algimantas Puidokas tvirtino, kad tai šiek tiek kiek sumažino norinčiųjų palikti savo mašinas centre skaičių. „Bet didesnis efektas buvo pastebimas tik iš pradžių, dabar žmonės jau apsipratę su brangesniu mokesčiu”, – sakė jis. A.Puidoko teigimu, dabar už automobilių stovėjimo vietas miesto biudžetas gauna apie 10 proc. daugiau pajamų nei iki pabrangimo. „Šiemet turbūt pirmą kartą surinksime daugiau kaip 3 mln. litų”, – džiaugėsi A.Puidokas. Tačiau jis pripažino, kad atsirado daugiau besibraunančių į gyventojų kiemus vairuotojų.
Architektai mano, kad automobilių pertekliaus problemą kiemuose galima išspręsti. Audrys Karalius siūlo daugiau statyti požeminių garažų prie gatvių. „Prekybos centrai po savo statiniais galėtų įrengti garažus ir nuomoti juos aplinkinių namų gyventojams”, – kalbėjo A.Karalius.
Įmonės „Kauno planas” architektas Julius Zaborskas taip pat nemato kitos išeities, kaip plėsti automobilių aikštelių zonas už daugiabučių kiemų ribų. „Galima būtų steigti aikšteles ar požeminius garažus centrinėse mikrorajonų dalyse, prie gatvių, o tam Savivaldybė turėtų parengti specialųjį planą”, – teigė architektas.