Vakar pavakarę ant M.K.Čiurlionio tilto rasta kritusi gulbė. Baiminantis nenumaldomai artėjančio paukščių gripo, buvo imtasi visų būtinų priemonių, kad paukštis nedelsiant būtų pristatytas į veterinarijos laboratoriją.
Apie kritusį paukštį policijai pranešta apie 17.30 val. Vos po kelių akimirkų prie kritusios gulbės jau budėjo policijos pareigūnų ekipažas, neleidęs praeiviams artintis prie paukščio, mat jis gulėjo būtent ant pėsčiųjų tako.
„Nežinia, kas čia galėjo nutikti”, – kalbėjo incidento vietoję dirbę pareigūnai.
„Neatrodo, kad ji būtų parblokšta automobilio. Aplink nematyti nė plunksnelės. Kita vertus, neįtikėtina, kad paukštis būtų užsikrėtęs mirtinu virusu, nes tuomet jis tikriausiai nepakiltų į tokį aukštį ir negalėtų atsidurti ant tilto”, – gūžčiojo pečiais smalsūs praeiviai.
Maždaug po dvidešimties minučių į įvykio vietą atskubėjo ir Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Arnas Jautakas. Specialistas pastebėjo, kad kritusi gulbė yra maždaug vienerių metų amžiaus, todėl labiau tikėtina, jog ji žiemojo Lietuvoje ir paukščių gripu svetur užsikrėsti negalėjo: „Suaugusios gulbės paprastai būna visiškai baltos, o čia matyti ant sparnų šviesiai rudos dėmės, todėl galima spręsti, jog tai jauniklis paukštis”.
Veterinarijos specialistas visas būtinąsias apsaugos priemones turėjo savo automobilyje. Vyriškis apsirengė specialiu vienkartiniu kombinezonu, užsidėjo apsauginius akinius, užsimovė dvejas pirštines ir netrukus patalpino paukštį į orui ir drėgmei nepralaidų maišą. Pastarasis kartu su panaudotomis pirštinėmis bei surašytu dokumentu buvo įdėtas į kitą maišą. Abu jie tvirtai surišti lipnia juostele. Lygiai taip į laboratoriją, pasak A.Jautako, trečiame specialiame krepšyje keliaus ir tąkart jo dėvėti vienkartiniai drabužiai.
„Užsikrėsti paukščių gripu praeinant pro šalį nėra jokios tikimybės. Virusas plinta ilgiau kontaktavus su juo užsikrėtusiu paukščiu, jį palietus ar panašiai. Oru virusas galėtų persiduoti tik tuomet, jei būtų itin didelis vėjuotumas ir nuo kritusio paukščio pasklistų dulkės. Juk pažiūrėjus, kas užsikrėtė šiuo virusu, akivaizdžiai matyti, kad tai dažniausiai būdavo paukštidžių darbininkai arba žmonės, nesugebėję deramai apdoroti maistui ruošiamos paukštienos, nes vos prie septyniasdešimties laipsnių temperatūros virusas žūsta”, – aiškino veterinarijos gydytojas inspektorius. A.Jautakas pasakojo, kad per pastarąją savaitę, o ypač jos pradžioje buvusią poilsio dieną, kritusių paukščių aptikta iš viso jau apie šešiolika. Pasak veterinarijos gydytojo inspektoriaus, šiemet negyvų gulbių rasta daugiau kaip dešimt. Specialistas pabrėžė, kad į Lietuvą sugrįžo varnėnai bei strazdai, o gulbių migracijos laikotarpis dar tik prasideda, todėl tikimybė, jog pastaruoju atveju bus užfiksuotas paukščių gripas, ganėtinai maža.
„Visai tikėtina, kad nusilpęs paukštis galėjo atsitrenkti į priekyje pasimaišiusią kliūtį – tilto apšvietimo stulpą ar kažką panašaus. Pastaruoju metu, baiminantis paukščių gripo protrūkio, beveik niekas paukščių nebelesina, todėl nieko nuostabaus, kad jie greitai nusilpsta ir badas tampa dar viena jų kritimo priežastimi”, – konstatavo A.Jautakas.