Ar nepražuvo šiemet paukščiai keliauninkai? Kada jų sulauksime? Į šiuos klausimus atsakė Kuršių nerijos nacionaliniame parke paukščių gyvenimą stebintis ornitologas Vytautas Pareigis.
Mažiau kritusių
Pavasaris šiek tiek vėluoja, tačiau dėl to paukščių gyvenimas neturėtų nukentėti. Priešingai, jų turėtų mažiau žūti nei kitais metais. Kai būdavo šiltas ir besniegis vasaris, kartais parskrisdavo drąsiausių vieversių, varnėnų, tačiau užklupus kovo šalčiams ir sniegui jie žūdavo.
Ir dabar jau yra parskridusių žvalgų iš Vakarų Europos: vieversių – veikiausiai iš Italijos ar Prancūzijos, varnėnų – iš Didžiosios Britanijos, kovų, kurių vardu ir šis mėnuo pavadintas, – iš Vokietijos.
Nieko bloga paukščių gyvenimui neįžiūri ir žymiausias šalies paukščių gyvenimo žinovas Saliamonas Paltanavičius. Jis priminė, kad pamaryje jau pasirodė pirmosios pilkosios žąsys, gulbės giesmininkės. O jūriniai ereliai, krankliai jau turėtų būti nendrynuose, lizduose, rūpintis, kaip sėkmingai susilaukti palikuonių.
Ištvermingieji
Afrikoje žiemojantys paukščiai dar nesirodo.
Yra paukštelių, kurie žiemoja pas mus. Pavyzdžiui, čimčiakai, už žvirblius mažesni paukšteliai. Jie iš tolimosios šiaurės, iš taigos prieigų. Itin ištvermingi keliauninkai. Švedijoje žieduotas čimčiakas aptiktas Kinijoje, o iš Kinijos – Suomijoje. Jie prasiaučia ir pro Lietuvą.
Žvalgai pasirodė
Jau pasirodė ir pirmieji Juodkrantės „kolonistų” – kormoranų žvalgai. Jie toli neišskrenda. Tik iki tokios vietos, kur yra atviro vandens ir žuvų. Kai prasidės turizmo sezonas, kormoranų perimvietę stebintys keliautojai vėl aikčios. Vieni, kad tai stebėtinas gamtos grožis, kiti – kad baisu, kad gaila nudžiovintų pušų ir išgaudomų žuvų.
Pilkieji garniai taip pat jau at-siuntė savo drąsiausiuosius žvalgus. Tačiau šie laikomi „pasaulio teisuoliais”. Nors ir jie nudžiovina aukštas pušis, tačiau ant garnių niekas nepyksta.
Netekome pelėdų
Gerai įsitvirtinusi žiema ir niekur neskridusiems paukšteliams – nedidelis džiaugsmas. Šiemet labiausiai nukentėjo pelėdos. Ne dėl šalčio, o dėl bado. Dėl gausaus sniego jos nebegalėjo pasigauti pelių. O šio paukščio niekas „nepalesins”, medžioja tik pats.
Paukščiukams sunku išgyventi ilgas naktis, kai neranda maisto, nes, nepasimaitinę bent dieną, gali žūti. Todėl didelę klaidą daro žmonės, kurie kelis kartus palesina savo lesyklėlėse, o paskui užmiršta.
Paukščiukai įpranta toje vietoje rasti maisto, o neberadę ne visi užtenka jėgų susirasti ką nors kita.
Šviesa – svarbiausia
Paukščių gyvenimo žinovai tvirtina, kad ne šiluma ar šaltis tvarko paukščių gyvenimą, o šviesa, jos trukmė. Ir paukščiai keliauninkai orientuojasi ne pagal oro temperatūrą, o pagal saulės spindulio į žemę kampą.
Šimtai rūšių
Lietuvoje suskaičiuota daugiau kaip 300 paukščių rūšių. Pas mus žiemoja apie 50 rūšių. Peri apie 260 rūšių.