Medikams – įteisinti kyšiai

Gydytojai mieliau norėtų gauti gerą atlyginimą nei legalių dovanų

Žmonės jaučiasi labai dėkingi gyvybę išgelbėjusiems gydytojams. Dėkingumo jausmas ligonius nuolat skatina atsidėkoti. Tai galima padaryti, pavyzdžiui, kasdien legaliai mokant medikams po 125 litus – įstatymas tam neprieštarauja.
Lietuvos Civilinio kodekso nuostata, leidžianti materialiai atsidėkoti medikams, stebina visą pasaulį.

Užsienio teisininkai juokiasi iš vienintelės, civilizuota save vadinančios šalies – Lietuvos, įteisinusios kyšių davimą vienos profesijos žmonėms. Medikai tikina, kad mieliau gautų gerą algą nei dosnią dovaną, kurios priėmimas dažnai baigiasi įvairiais įtarinėjimais ir apkalbomis.

Kodėl tik medikams?

Prieš trejetą metų pradėjusio galioti Civilinio kodekso skyriuje, kuriame aptariamos dovanojimo sąlygos, įteisintas atlygis medikams.

Įstatyme juodu ant balto parašyta: „Draudžiama priimti dovanas sveikatos priežiūros, gydymo ar globos (rūpybos) institucijų vadovams ir kitiems darbuotojams iš asmenų, kurie šiose institucijose gydosi ar išlaikomi, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos.”

Paskaitęs tokį sakinį žmogus suvokia, kad iš jo kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Pavyzdžiui, kas yra simbolinė dovana; ar tokia dovana gali būti vokas su 125 litais – tai yra vieno minimalaus gyvenimo dydžio (MGL) pinigine išraiška.

Neaišku ir tai, kiek kartų per dieną galima tokiu būdu atsidėkoti.

Pagaliau kyla teisėtas klausimas, kodėl būtent medikams galima dovanoti, o pedagogams, savivaldybės valdininkams ar policininkams – ne.

Į teismą dar nedavė

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų teisėjai teigė kavos pertraukėlės metu karštai diskutavę dėl šios įstatymo nuostatos. Tačiau vieningos nuomonės dėl atlygio medikams nepriėjo.

Teisėjai teigė, jog apygardos teisme neteko nagrinėti bylų, kuriose kas nors būtų norėjęs prisiteisti medikui duotus pinigus. Greičiausiai nė vienas nenori prisipažinti mokėjęs gydytojui, tikėdamasis iš jo kažkokios paslaugos. Jeigu žmogus prisipažintų taip pasielgęs, tai būtų traktuojama kaip kyšis, ir teisiamas būtų ne tik medikas, bet ir žmogus, davęs kyšį.

Etika rūpinosi STT

Kaip bebūtų keista, bet profesinį Lietuvos gydytojų etikos kodeksą parengė ne patys medikai, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Šiame kodekse rašoma: „Pasižadu nepriimti iš savo paciento dovanų ar kitokio mano materialinę padėtį galinčio paveikti atlygio už suteiktas paslaugas, tiesiogiai susijusias su mano profesine veikla”.

Šios nuostatos nesilaikantiems medikams gydytojų etikos komisija gali skirti įvairių bausmių: asmeninę atgailą, komisijos papeikimą, aplinkraštį kolegoms, viešą atgailą, rekomendaciją skirti į žemesnes pareigas, rekomendaciją laikinai sustabdyti licenciją verstis gydytojo praktika.

STT parengtas Lietuvos gydytojų etikos kodeksas vertinamas dviprasmiškai. Vieni tai vertina kaip pasityčiojimą iš didelėse problemose paskendusios medikų bendruomenės.

Kiti tikisi, kad taip bus pažabotas kyšininkavimas.

Dovana prieš, o ne po

STT antikorupcinio švietimo poskyrio viršininkas Artūras Paliušis teigė, jog anoniminės apklausos atskleidė įdomų dalyką – duodami dovaną medikui pacientai ją vertina kaip padėką.

Bet apie 70 proc. atsakiusiųjų tą padėką pateikia prieš gaudami medikų paslaugą. O padėkos prieš veiksmą negali būti. Tai jau vadinama kitaip.

Be to, tokios dovanos tiesiogiai susijusios su mediko sprendimo efektyvumu.

„Mes nuolat raudonuojame prieš visus Europos Sąjungos bei kitų šalių teisininkus dėl įstatymo nuostatos, išskiriančios medikus iš visų kitų profesijų žmonių ir leidžiančios jiems gauti papildomą atlygį už tiesioginį darbą”, – teigė A.Paliušis.

Pasak jo, nė vienoje pasaulio šalyje nieko panašaus nėra. Užsieniečiai šį Lietuvos įstatymą savo studentams nurodo kaip kuriozinį pavyzdį.

Duok, kiek nori

Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Algis Norkūnas teigė, jog Civilinis kodeksas nenurodo, kiek kartų ir kaip dažnai galima materialiai atsidėkoti.

A.Norkūnas sakė, kad medikams dovanoti galima viską: ir daiktus, ir pinigus. Įstatymo nuostata nesako, kiek kartų, ką ir kada galima dovanoti.

Kita nuostata apskritai teigia – kas nedraudžiama, tas leidžiama. Reguliuojamas tik dovanos dydis.

„Manau, kad įstatymo leidėjas dovanoti medikams leido todėl, kad sveikata ir gyvybė yra labai brangūs dalykai. Nei vaikų mokymas ar auklėjimas, nei kiti reikalai negali būti tiek reikšmingi. Žmogus dėl savo gyvybės išgelbėjimo jaučia dėkingumą ir nori atsidėkoti tam asmeniui, kuris jam padėjo, – aiškino teisėjas. – Tačiau dovanomis negalima vadinti kyšius. Kyšis duodamas tam, kad galima būtų kažką užsitikrinti ateityje. Įstatymas leidžia tik dovanojimą, kai pacientas dėkoja už atliktą darbą, kai jau yra už ką padėkoti. Kai kažko tikimasi, tai galima traktuoti kaip neteisėto atlyginimo gavimą avansu arba papirkimą.”

Jeigu žmogus 125 litais kasdien dėkotų medikui, gali iškilti problema, ar tai kriminalinis nusikaltimas, ar civiliniai santykiai. Tačiau A.Norkūnas sakė kol kas negirdėjęs, kad būtų kilęs toks klausimas.

Vis dėlto teisėjas sakė girdėjęs, jog mūsų Seimas svarsto apie įstatymo nuostatos, leidžiančios teikti medikams simbolines dovanas, panaikinimą.

Kyšis ar padėka?

Vakar apie įstatymo leidžiamas dovanas dienraštis teiravosi ir medikų nuomonės.

Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis tikino, jeigu pacientai neduotų medikams dovanų, jie jų tikrai neprašytų ir neimtų.

„Aš kategoriškai prieš kyšį, bet už padėką. Jeigu medikas prievartauja jam kažką duoti, tai nusikaltimas. Kita vertus, kas gali uždrausti žmogui padėkoti už grąžintą sveikatą? Kiekvienas pats turi spręsti, kokia forma, kam ir kiek dėkoti”, – sakė V.Janušonis.

Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga neabejodamas teigė – už medikų darbą pacientai neturi papildomai atsilyginti.

„Už savo darbą medikai gauna atlyginimą. Kitas reikalas, kad tie atlyginimai yra nepakankamai dideli. Mes todėl ir kovojame ir šį bei tą iškovojome. Valstybė turi pagarbiai vertinti medikų darbą. Pažiūrėkite į privačias gydymo įstaigas, ten niekam nė į galvą neateina materialiai atsilyginti gydytojui, – kalbėjo J.Sąlyga. – Kiek esu lankęsis užsienio gydymo įstaigose, didžiausia dovana, kokią teko matyti, – nuoširdus žodis bei gėlės.”

Nefridos klinikos vyriausiasis gydytojas Virginijus Kontrimas įsitikinęs, jog pacientai negali iš savo kišenės atlyginti už gydymą.

„Manau, žmogus turi žinoti, kiek kuri medicinos paslauga kainuoja. Jeigu jis gali už ją sumokėti, turi mokėti. Jei pajamos neleidžia, turi sumokėti valstybė. Jeigu valstybė neįgali to padaryti, tai jos pačios, o ne paciento problema. Kiek žinau, visose šalyse medicinai skiriama nemenka biudžeto dalis. JAV ji viršija 10 procentų. Turėtų panašiai būti ir pas mus”, – teigė V.Kontrimas.

Daiva Janauskaitė