Praėjusią savaitę „Ąžuolyno” gimnazijoje įvykusioje respublikinėje konferencijoje „Kalba – tautos vėliava” uostamiesčio ir kitų miestų mokytojai, Klaipėdos bei Vilniaus universitetų, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai aptarė šiandieninę lietuvių kalbos situaciją.
Pedagogai labiausiai akcentavo gimtosios ir valstybinės kalbos mokymo problemas. Savo siūlymus jie išdėstė konferencijos rezoliucijoje, kuri turėtų pasiekti ir Švietimo ir mokslo ministeriją
Kamuoja nežinia
Pasak konferencijos koordinatorės, lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Nijolės Bartašiūnienės, gausų būrį pedagogų čia atginė nežinia dėl naujų lietuvių kalbos brandos egzamino užduočių.
„Jau nuo 2003 metų žinojome, kad egzamino užduotys gali keistis, tačiau vienas po kito pasirodę egzamino projektai sukėlė įtarimų”, – sakė pedagogė.
Pirmasis projektas, anot pašnekovės, buvęs nelogiškas. Čia siūlytos net dvi teksto kūrimo užduotys. Antrajame numatyta alternatyva: arba rašyti interpretaciją, arba kurti publicistinio stiliaus tekstą. Tačiau valdininkų iš užsienio nusižiūrėtas esė žanras pedagogei atrodo netinkamas.
Jai pritarė ir mokytoja ekspertė Vlada Vengrienė iš Varnių Motiejaus Valančiaus vidurinės mokyklos.
„Anksčiau visus mokinius turėjome paversti literatais. O dabar – žurnalistais?” – klausė pedagogė.
N. Bartašiūnienei rūpestį kelia ir dabartiniai vadovėliai. Pedagogė juose pasigenda teksto kūrimo užduočių. Anot jos, jei laiku nebus išleisti nauji vadovėliai ir mokinius naujo tipo egzaminui teks ruošti iš senųjų, tiesiog bus užšokta nuo vieno grėblio ant kito.
Egzamino struktūra
Vilniaus universiteto lektorius dr. Antanas Smetona, aptaręs egzamino kaitą, pripažino, kad dabartinė lietuvių kalbos egzamino struktūra nėra tobula ir konferencijos dalyviams pristatė galimus jos variantus.
Pirmasis variantas leistų mokiniams rinktis: atlikti publicistinio, kultūrinio ar politinio teksto skaitymo (teksto suvokimo – aut. past.) užduotį bei rašyti literatūrinę interpretaciją arba skaityti grožinį tekstą ir rašyti samprotaujamąją esė.
Antrasis variantas A. Smetonai priimtinesnis. Šiuo atveju visi laikytų vieną privalomą lietuvių kalbos egzaminą. Pirmoji užduotis būtų bet kokio teksto skaitymas. Čia, anot lektoriaus, galėtų būti ir lingvistinių klausimų. Antroji – samprotaujamosios esė su aiškiai suformuluotu reikalavimu parodyti literatūrinę kompetenciją rašymas.
Be to, užtikrino A. Smetona, 2008-2009 metais ruošiamasi sujungti lietuvių valstybinės bei gimtosios kalbos egzaminus.
Kaita – neišvengiama
Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Audronė Razmantienė susirinkusiuosius supažindino su lietuvių kalbos ugdymo turinio raidos perspektyvomis.
Anot jos, ugdymo turinio kaita yra neišvengiama, nes keičiasi vaiko poreikiai.
„Mąstančiame pasaulyje ugdymo programos keičiamos kas ketverius metus. Mes taip pat turime numatyti, ko vaikui reikės ateityje”, – sakė valdininkė.
Pasak A. Razmantienės, šiemet laikas atnaujinti bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus. Šį rudenį jau turėtų pasirodyti jų projektai.