Surengta tarptautinė ekspedicija po Baltiją. Jos metu buvo siekiama įvertinti, kokiomis ligomis serga žuvys.
Tiriant žuvų ligas vis dažniau taikomi ir modernūs genotoksiniai tyrimai. Lietuvoje juos vykdo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos instituto mokslininkų grupė. Jiems vadovauja habilituota daktarė Janina Baršienė.
Du genotoksinių tyrimų padaliniai yra Klaipėdoje – Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centre ir Nacionalinės veterinarijos tarnybos filiale. Tokie tyrimai brangūs. Todėl Klaipėdoje tik renkami mėginiai ir siunčiami tolesniems tyrimams į Suomiją ir Vokietijos Hamburgo tyrimų centrą.
Baltijos jūroje žuvų ligų ir parazitų tyrimai atliekami bemaž dvidešimt metų. Tiriamos upinių plekšnių ir menkių odos opos, vidaus parazitai, kepenų ir kraujo ligos, augliai, virusinės ligos, ikraligė.
Vokietija skiria dėmesį tyrimams
Vokietija turi jūros tyrimų tradicijas. Jų centrai yra visur, net ir Antarktidoje. Pagrindinis koordinacinis padalinys yra Ziulto saloje, Alfredo Vėgenerio centre.
Vokietijos centras turi tris didelius mokslo tyrimų laivus: „Solea”, „Polar Stern” ir „Warter Herwig III”. Ekspediciją Baltijos jūroje vykdė laivo „Walter Herwig III” mokslininkai ir įgula. Laivas pastatytas 1991 liepą Islandijos laivų statykloje. Penkių denių laivo ilgis yra 62 metrai. Vienu metu laive gali dirbti 25 mokslininkų grupė ir 15 asmenų įgula, aprūpinta moderniausia navigacine, kompiuterine ir žvejybos įranga. Laive yra didelė tralų apdorojimo salė, ichtiologinės ir cheminės analizės laboratorijos, talpūs šaldikliai.
Vokietijos mokslo institucijos palaiko ryšį su visuomene, rengia daug viešų akcijų, bendrauja su žiniasklaida. Šioje šalyje skatinamas domėjimasis moksliniais tyrimais.
Nepageidaujami D-6 zonoje
Baltijos jūroje surengti tyrimai buvo 281-asis laivo „Walter Herwig III” reisas. Dvidešimt keturioms ekspedicijoms nuo 1987-ųjų vadovavo profesorius T.Langas. Paprastai per metus atliekami du reisai: rugpjūtį- spalį Šiaurės jūroje bei viduržiemį Baltijoje. Žuvų ligų tyrimų rezultatai skelbiami kasmetėse ICES ataskaitose.
2004 metais pradėti rengti bendri Baltijos šalių ekspertų susitikimai. 15 mokslininkų grupė į ekspediciją išvykome iš Gdynės. Tyrėme Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ekonominių zonų žuvis. Ketinome tirti žuvis Kaliningrado ekonominės zonos vandenyse prie D-6 naftos terminalo, tačiau negavome leidimo. Buvo atsakyta, kad Rusijos mokslininkai tyrimus atliks patys ir apie jų rezultatus informuos užsienio kolegas.
Jūroje vyko paskaitos
Ekspedicijos metu kasdien, be tiesioginių darbų, buvo pristatomi pranešimai apie žuvų ligų tyrimus.
Apie naujausius laimėjimus tiriant Šiaurės ir Baltijos jūrų žuvų ligas pasakojo Vokietijos mokslininkas Tomas Langas. Verneris Vosniokas bandė atskleisti ligų tyrimų statistinius niuansus. Apie aplinkos taršos žymeklius pasakojo Karis Letonenas iš Suomijos. Ligų nustatymo kokybę ir „Bequam” programą pristatė svečias iš Didžiosios Britanijos Veimonto histopatologijos laboratorijos Grantas Deivydas Stenfordas. Buvo surengti praktiniai mokymai prie mikroskopo su anksčiau padarytais auglių pažeistais muziejiniais preparatais.
Pasinaudojęs galimybe, aš pristačiau pranešimą apie Baltijos jūros pagrindinių jūrinių žuvų parazitų rūšis.
Skirtinga priegauda
Ekspedicijos metu tralavimai daryti pietvakarinėje Baltijos jūros dalyje. Man buvo smalsu, kaip keičiasi žuvų rūšys ir gausa skirtingose Baltijos jūros dalyse.
Prie Vokietijos ir Lenkijos pakrančių gilumose sugauta net raudonųjų jūrinių žvaigždžių, menkiažuvių merlangų, suradome rajos kiaušinėlio kapsulę. Skirtingai nei mūsų pakrantėje, kur dominuoja upinės plekšnės, strimelės, brėtlingiai ir Baltijos menkės, pietinėje ir pietryčių dalyje upinės plekšnės yra susimaišiusios su jūrinėmis plekšnėmis, blyškiosios menkės – su merlangais ir ledjūrio menkėmis saidomis. Didesniuose gyliuose sugauta didelių keturūsių vėgėlių, seklesnėse vietose Lenkijos pakrantėje – pavienių jūrinių lapučių. Taip pat pagauta daug vėžiukų ir mums gerai pažįstamų blyškiųjų jūrvėžių.
Įgyta patirtis apie akivaizdų Baltijos gyvosios gamtos įvairumą padėjo geriau suprasti kai kuriuos pietryčių Baltijos mūsų priekrantės gyvosios gamtos reiškinius, dažnai įvardijamus fenomenus, tarp jų ir žuvų ligas.
Mokslinio darbo laive dienotvarkė
Per dieną laivas traluoja 3-4 kartus. Poėmio turinys laive sužeriamas į duobę. Iš ten keltuvais paimta žuvis atvežama prie stelažų išsirikiavusiems mokslininkams. Sugautas žuvis rūšiavome, svėrėme, aprašinėjome viską, net blyškiuosius jūrvėžius ir šiukšles.
Sugautos polietileno plėvelės, medgaliai būdavo nuplaunami ir specialiai supakuoti pristatomi į krantą. Manau, kad ateityje ir žvejų požiūris į gamtą turės būti panašus.
Atlikę paruošiamąjį darbą, mokslininkai suskirsto žuvis į dvi grupes: plekšnines ir menkines. Kiekviena menkė stropiai apžiūrima ir sutarta forma aprašomos akimi matomos ligos, jų požymių išsidėstymas kūno paviršiuje, pažeidimo laipsnis.
Daugiau vargo plekšnininkams. Jie žuvis ne tik apžiūri, bet ir skrodžia. Išspaudžiama dalis tulžies pūslės turinio ir švirkštu imamas žalsvas mėginys fermentų aktyvumui nustatyti. Vėliau išimamos kepenys ir aprašomi akimi matomi pažeidimai, daromi auglių pjūviai, fiksuojamos cistos, renkami galvos smegenų fragmentai reguliacinės sistemos tyrimams, užšaldomi raumenų fragmentai cheminei analizei.
Strimelėse ieškoma kenksmingų parazitinių apvaliųjų kirmėlių anizakių, mikroparazitų Glugea sporų.
Tyrimo rezultatai
Biocheminių tyrimų rezultatai bus žinomi apie šių metų vidurį. Duomenys apie išorines menkių ir plekšnių ligas jau apibendrinti.
Mokslininkai pastebėjo, jog yra ryšys tarp Baltijos jūros aplinkos veiksnių (druskingumo, biologinės taršos židinių) ir žuvų, sergančių odos paviršiaus opomis, virusine ikralige – limfocysta. Jų daugiau ten, kur yra didesnis druskingumas ir vandens temperatūra žemesnė.
Pastebėta, kad menkių su opomis daugiau yra pietinėje Baltijos dalyje ir Gdansko įduboje. Ten didžiausia ir ligų įvairovė. Mūsų pakrantės mažo kintančio druskingumo vandenyse pastebėtos tik trys ligos ir tik pavienės žuvys būna jų paveiktos.
Nustatyta, kad suaugę upinių plekšnių patinai pažeidimų daugiau turi apatinėje kūno dalyje, patelės – viršutinėje. Tai aiškinama poravimosi elgsenos ypatumais.
Mokslinio tyrimo duomenys bus aptariami šią savaitę – kovo 7-13 d. Kopenhagoje, kur vyksta kasmetė sesija. Čia bus pristatytas ir raportas, sudaryta naujausia Baltijos jūrai pritaikyta tyrimo metodika.
Lietuva kol kas vienintelė dar nėra autoritetingos Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos (ICES) narė. Mes, mokslininkai, dirbame vien iš entuziazmo. Manome, kad įgyta patirtis ateityje padės mūsų regione gerinti žuvų ligų ir parazitų tyrimų kokybę, leis tiksliau įvertinti Baltijos aplinkos būklę.