Nors prognozuojama, kad pavasario potvynis Nemuno žemupyje prasidės ne anksčiau kaip antrą kovo dešimtadienį, jo padarinių likvidavimo ir gelbėjimo darbams jau rengiamasi.
Už tai atsakingos žinybos vis dar analizuoja praėjusių potvynių klaidas, aptaria pasirengimo trūkumus ir problemas. Trečiadienį toks pasitarimas vyko Vyriausybėje, vakar – Pagėgių savivaldybėje.
Klaipėdos apskrityje numatyta gyventojų evakavimo tvarka, parengta 4 750 laikino apgyvendinimo vietų, tačiau apklausos rodo, kad norinčiųjų evakuotis iš potvynio zonos nėra.
Prognozuojama, kad potvynis Nemuno žemupyje turėtų būti ne didesnis nei vidutinis. Gali būti užlieta 12-15 tūkst. ha teritorijos, kelias Šilutė-Rusnė bei nemaža dalis vietinės reikšmės kelių, pakilęs vanduo gali užtvindyti per 450 sodybų su bemaž pustrečio tūkstančio žmonių.
Nuspręsta stiprinti potvynio zonoje esančių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos komisariatų, medicinos įstaigų materialinę bazę.
Vakar kalbėta apie tai, kad reikia didesnio pravažumo automobilių, gelbėjimo rogių, universalios visureigės technikos ir plaukiojančių priemonių, pritaikytų judėti sunkiai išvažiuojamomis vietovėmis potvynio zonoje, didelio galingumo siurblių.
Siekdami iš anksto prognozuoti ir įvertinti galimo potvynio grėsmę, pareigūnai rengia potvynio zonos Nemuno žemupyje kompiuterinius ir topografinius žemėlapius.
Likviduoti potvynio padarinius Vakarų Lietuvoje jau suformuotos jungtinės pajėgos iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių ir Karo medicinos tarnybos karo medikų.
Numatoma, kad, susiklosčius ypatingai situacijai, Lietuvos kariuomenės išminuotojai sprogdins ledų sangrūdas.
Ruošdamiesi gelbėjimo darbams kariai jau išžvalgė maršrutus, o per gelbėjimo operacijas naudos modernius pozicijos nustatymo prietaisus, pagal kuriuos nustatys saugiausius ir veiksmingiausius maršrutus.
Šiuo metu galimo potvynio zonoje vanduo nėra pasiekęs kritinės ribos. Apsemta tik dalis kelių Šilutės seniūnijoje.