Vilos patinka beveik visiems. Ypač – prabangios ir geroje vietoje. Tokioje, pavyzdžiui, kaip Maskvos miesto ribose esančiame Troice-Lykove. Čia 11,5 hektarų sklype vidury pušyno stovi buvusi SSKP CK politinio biuro nario Michailo Suslovo vasarvietė.
Kaip rašo „Newsweek” žurnalas (rusiška versija) vadinamojoje „Sosnovkoje-1” – du svečių namai, baseinas, teniso kortas, pirtis, dvi pavėsinės, dvi maudyklės Maskvos upės pakrantėje, ledainė, daržovių sandėlis.
2003 metais visa tai įsigijo buvęs Rusijos Federacijos premjeras Michailas Kasjanovas. Pasak šią istoriją atskleidusio Valstybės Dūmos deputato Aleksandro Chinšteino, galbūt M.Kasjanovas ten šį tą ir nugriovė, kadangi vasarą ėmė statyti „beprotiško dydžio, 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto, namą”.
Vargu ar M.Kasjanovas dabar džiaugiasi šia nuosavybe. Nors vasario pradžioje teismas priėmė sprendimą, kad „Sosnovką-1” jis įsigijo nepažeisdamas įstatymų, praėjusią savaitę bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Juk reikia rasti kaltininką, leidusį buvusiam premjerui tokį riebų „laimės” kąsnį gauti už kapeikas.
A.Chinšteinas jau nusitaikė į kitą vilą Usove, kurią esą taip pat įsigijęs M.Kasjanovas.
Vilos Pamaskvyje – tarsi pilys, kurias suverenai dalijo vasalams už gerą tarnystę. Kol vasalas ištikimai tarnauja, gyvena sau vargo nematydamas ir džiaugiasi vertingo nekilnojamojo turto savininko statusu.
Feodalas gali atimti pilį
O išdavystės atveju feodalas visada gali jį nubausti. Tai – vienas veiksmingiausių ištikimybės užtikrinimo būdų. Juk beveik visos vilos buvo „parduotos” pažeidžiant teisės normas. Beveik visas šalies elitas, nuo ministrų iki generalinių prokurorų, išsidalijo šimtus rezidencijų.
Anksčiau sovietų valdžia valdininkams ir partijos veikėjams rezidencijas dalijo tik tarnybos laikotarpiui. Pašalinus iš pareigų ar mirties atveju tokio veikėjo šeima būdavo iškart iškeldinama. Šią tradiciją pirmą kartą sulaužė SSRS ministrų tarybos pirmininkas Nikolajus Ryžkovas, 1990 metais „išsimaldavęs” sau namą visiems laikams.
Vėliau buvo leista įsigyti žemės. Prezidento reikalų valdybos žinion perėjo didžioji dalis žemės prestižiniame Rubliovo-Uspenskio plente. Čia sklypai buvo parduodami pasakiškomis kainomis. Šalia valdininkų valdų ėmė dygti privačios gyvenvietės. Buvo privatizuojamos ir valstybei priklausiusios vilos.
Kas tik nebandė aiškintis šių vilų įsigijimo teisėtumo klausimo. 2000 metais prezidento reikalų valdybos viršininkas Vladimiras Kožinas pažadėjo, kad „laisvanoriškai ar per teismą” valstybės nuosavybėn bus grąžinti visi sklypai, privatizuoti be prezidento įsako, „nesvarbu, su kieno interesais ar pavardėmis tai būtų susiję”.
Tarp rezidencijų savininkų buvo ir esami, ir buvę valdininkai, taip pat žinomi verslininkai, pavyzdžiui „Alfa-bank” valdytojas Piotras Avenas ir bendrovės „Sojuzkontrakt” prezidentas Konstantinas Romanovas. Nei vienas iš jų nebuvo gavęs vilos prezidento įsaku.
Žinoma, niekas jų iš ten neiškeldino, nors geriausių sklypų perdavimas į privačias rankas buvo sustabdytas dvejiems metams.
Tačiau atsirado nauja nekilnojamojo turto įsigijimo schema – privatizavimas per aukcioną. Būtent šia schema ir pasinaudojo M.Kasjanovas.
Ekspremjeras pačiame aukcione net nedalyvavo. Savo „Sosnovką-1” jis už 11,1 mln. rublių nupirko iš aukcioną laimėjusios įmonės „Amelija”. Tiesa, prieš tai jis, naudodamasis vyriausybės pirmininko teise, perdavė šią vilą Rusijos valstybinės nuosavybės ministerijai, kuri jam ją ir perleido.
Vienintelis iki šiol įrodytas pažeidimas buvo tas, kad aukciono organizatoriai spaudoje nepaskelbė pranešimo, ką ir kur jie ketina parduoti.
Tiesa, kiti A.Chinšteino pateikti kaltinimai, ypač – kaltinimas korupcija, pakibo ore.
Šioje istorijoje dalyvavo holdingo bendrovė „Alfa-Grupp”, kontroliuojanti visas aukcione dalyvavusias firmas, įskaitant ir bendrovę „Amelija”. Įdomu, kad viena iš tame pačiame aukcione parduotų vilų, „Sosnovka-3”, atiteko holdingo vadovui Michailui Fridmanui. Šios machinacijos yra žinomos, tačiau jos, deja, nėra draudžiamos įstatymais.
M.Kasjanovui „Sosnovka-1” buvo parduota už aukciono kainą, nei kapeika daugiau (turint galvoje, kad šio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra vienas milijonas dolerių). Ką darysi, tokie jau kvaili tie verslininkai.
A.Chinšteinas tvirtina, kad vilai pirkti M.Kasjanovas ėmė paskolą iš tam pačiam holdingui priklausančio „Alfa-bank”, bet patvirtinančių dokumentų nerasta.
Kol kas M.Kasjanovui daugių daugiausia gresia prarasti vilą, beje, kompensuojant jai įsigyti išleistus 11,1 mln. rublių.
Šešėlis visiems laikams?
Kalbant apie A.Chinšteino pastangas, tai – jau šioks toks laimėjimas. Juk 2004 metų pradžioje jo žygis prieš sveikatos apsaugos ministrą Michailą Zurabovą neatnešė jokių rezultatų. Ministro žmonai priklauso 7 hektarai šalia upės Malaja Istra, kuri tiekia Maskvai geriamą vandenį. Tačiau Istros rajono prokuratūra šiek tiek pasvarsčiusi ieškinį atmetė. Tik paprašė neteršti vandens.
Jei teismai M.Kasjanovą ir nustos kankinti „vilų klausimu”, A.Chinšteinas savo pasiekė – Rusijos žmonių akyse buvęs aukštas valdininkas pagarsėjo kaip korumpuotas asmuo.
Pilies pirkimą laimino Kremlius
Tačiau artimas prezidento administracijai šaltinis tvirtina, kad tai visai ne korupcija. Vilos pirkimas buvo palaimintas „pačiame viršuje”. Be to, tai padaryta „tuomet, kai jau buvo žinoma, kad premjeras bus atleistas iš posto”. Juk jam dėl to ir leido pirkti „Sosnovką-1”, kad būtų galima kelti vieną bylą po kitos: labai patogi lojalumo reguliavimo priemonė tuo atveju, jei valdininkas imtų elgtis „nedžentelmeniškai”.
Tai – įprasta praktika.
„Buvęs Valstybinės nuosavybės ministerijos vadovas Sergejus Beliajevas iš pradžių gavo iš valstybės butą, o vėliau dėl šio buto jam buvo iškelta baudžiamoji byla”, – pateikė pavyzdį Rusijos vyriausybės aparato vadovo pavaduotojas Aleksejus Vodinas, beje, neseniai padavęs atsistatydinimo pareiškimą.
Pasak vieno Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojo, privatizuotų vilų sąrašas „su pavardėmis, pareigomis, priedangą teikiančiomis įmonėmis”, vadinasi, ir potencialiu „kompromatu” vilų savininkams jau seniai guli Ekonominio saugumo tarnyboje (struktūra, priklausanti FST).
Dalyvausi rinkimuose, bus blogai Artimas Kremliui asmuo teigia, kad gavus prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Igorio Sečino sankciją, A.Chinšteinui buvo perduotas storas aplankas su visa faktine medžiaga. Kada tai įvyko, jis nesako. Tačiau į dienos šviesą ši istorija iškilo tik tuomet, kai M.Kasjanovas pareiškė dalyvausiąs prezidento rinkimuose.
„Tuo atveju, jei M.Kasjanovas būtų įvertintas kaip keliantis nors mažiausią grėsmę (prezidentui), už jo neutralizavimą būtų atsakingas I.Sečinas. Tai jo funkcija”, – atkreipė dėmesį vienas iš Kremliaus valdininkų.
Mažesnio kalibro figūromis užsiima Ekologijos ir gamtinių išteklių naudojimo priežiūros federalinės tarnybos vadovo pavaduotojas Olegas Mitvolis. Pažeidėjus jis gali pagąsdinti griežtais pareiškimais, o jei labai reikia – net atsiųsti ekskavatorius statiniams nugriauti.
Būtent O.Mitvolis aptiko buvusio kultūros ministro, dabartinio kultūros ir kinematografijos agentūros vadovo Michailo Švydkojaus neteisėtas valdas. Pasirodo, jis pasistatė namą gyvenvietėje „Baltija”, kuri iškilo 20 hektarų plote, kažkada skirtame federalinės automagistralės „Novaja Riga” statybos infrastruktūrai.
Statybos buvo baigtos, o žemę, kurioje, beje, jau stovėjo kotedžai, valdžia paprašė grąžinti. Pasak O.Mitvolio, penki savininkai, įskaitant ir M.Švydkojų, kažkokiu būdu sugebėjo įsigyti teisėtus žemės nuosavybės dokumentus. Tiesa, juose parašyta, kad žemės paskirtis – automagistralė.
„Keista padėtis: M.Švydkojus žino, kad gyvena vogtoje žemėje, o išsikelti nesiskubina, nors ir ministras”, – kalbėjo O.Mitvolis.
2004 metais O.Mitvolis domėjosi galimybe nugriauti M.Švydkojaus vilą. Tuomet M.Švydkojus taip apibūdino situaciją: „Mano namas stovi gyvenvietės, kurioje yra dar 150 namų, viduryje. Mano namui nugriauti reikia atgabenti techniką. Technikai atgabenti reikia nugriauti aplinkui stovinčius namus”.
O.Mitvolis tvirtina, kad prokuratūra imsis šio reikalo artimiausiomis dienomis. Beje, M.Švydkojus tarsi niekuo Kremliui nenusikalto, išskyrus nesutarimus su dabartiniu kultūros ministru Aleksandru Sokolovu.
Generalinio prokuroro valdos Tačiau yra dar vienas žemės plotas gamtosauginėje teritorijoje, apie kurį valdžios koridoriuose prie liudininkų nekalbama. Tai 600 kvadratinių metrų sklypas Sočyje, Vynuogių gatvėje.
1996 metais miesto centrinio rajono administracijos vadovo potvarkiu šis sklypas buvo 49 metams išnuomotas buvusiam vyriausiajam Sočio prokurorui, dabartiniam Rusijos generaliniam prokurorui Vladimirui Ustinovui.
Pagal įstatymus, šios žemės negalima nei parduoti, nei nuomoti privačiam asmeniui. Ar apie tai žinoma FST Ekonominio saugumo tarnyboje?