Šiauliuose gyvenanti 62 metų Valerija Varšinskaitė advokato praktika vertėsi netgi nebūdama Lietuvos pilietė.
Per Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apskrities skyriaus atliktą ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad paskutinis jos tapatybę įrodantis dokumentas V.Varšinskaitei buvo išduotas 1978 metais. Tai buvo Sovietų Sąjungos piliečio pasas.
Pasak ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, 1975 metais Lietuvos advokatų kolegijos nare tapusi V.Varšinskaitė teturėjo tais pačiais metais išduotą advokato pažymėjimą.
Įtarimų dėl V.Varšinskaitės kilo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams.
Tikrinant šios advokatės pajamų deklaracijas mokesčių inspektoriams kilo klausimų dėl į šias deklaracijas įrašyto asmens kodo. V.Varšinskaitės pajamų deklaracijose buvo nurodyti du asmens kodai.
Patikrinus Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje paaiškėjo, kad nėra žmonių, turinčių tokius asmens kodus.
Advokatę surado nelengvai
Ieškant V.Varšinskaitės teko nemažai padirbėti ir ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo pradėjusiems FNTT pareigūnams.
Nei internete nurodytu kontoros, nei namų telefono numeriais prisiskambinti pareigūnams nepavyko. Tyrėjams advokatės nepavyko rasti ir namuose.
V.Varšinskaitę FNTT pareigūnai užklupo Radviliškio rajono apylinkės teisme, kur advokatė atstovavo savo kliento interesams.
Čia advokatei buvo įteiktas šaukimas atvykti į FNTT Šiaulių apskrities skyrių į apklausą.
Tekdavo laukti prie namų
Į pirmąją apklausą laiku atvykusi ir tvarkingus buhalterinius dokumentus pareigūnams pateikusi V.Varšinskaitė į kitus jai siunčiamus šaukimus nebereagavo.
Todėl pareigūnams tekdavo rytais laukti, kol advokatė išeis iš namų, ir tada ją vežtis į skyrių.
Dėl buhalterinės apskaitos pretenzijų V.Varšinskaitei neturėję FNTT pareigūnai vis dėlto atkreipė dėmesį į kai kuriuos nesutapimus tarp įrašų dokumentuose ir šios advokatės klientų liudijimų.
Nemažai klientų tvirtino, kad advokatei mokėjo mažiau, nei įrašyta buhalteriniuose dokumentuose. Buvo ir tokių, kurie tvirtino, kad už savo paslaugas iš jų V.Varšinskaitė nepaėmė nė lito.
Kaltės dėl klastočių neneigė
Per apklausas V.Varšinskaitė paaiškino, kad 2000-2003 metų pajamų deklaracijas užpildyti jai kas nors padėdavęs.
Kaip į šias deklaracijas būdavo įrašomi jos asmens kodas, pavardė bei kontoros adresas, advokatė neprisiminė.
Šiaulietė pripažino, kad į deklaracijas buvo rašomas neteisingas asmens kodas, nes dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių ji Lietuvos paso taip ir nepasiėmė. Moteris tvirtino, kad ją neigiamai paveikė artimų žmonių mirtys.
Vyresnės kartos Šiaulių teisininkai prisiminė, kaip kartą, susipažindama su kliento byla, V.Varšinskaitė iš jos išplėšė kelis svarbius lapus ir juos paprasčiausiai suvalgė.
Teismas paskyrė baudą
Prieš porą savaičių teismo baudžiamuoju įsakymu V.Varšinskaitė buvo pripažinta kalta dėl dokumentų klastojimo ir už tai nubausta 875 litų bauda.
Šis teismo sprendimas turėtų įsiteisėti šiandien.
Ar dėl dokumentų klastojimo bausta šiaulietė galės ir toliau užsiimti advokato praktika, turės spręsti Advokatų taryba.
Remiantis Lietuvos advokatūros įstatymu V.Varšinskaitė dirbti advokate negali jau vien dėl to, kad nėra nei Lietuvos, nei kurios nors kitos Europos Sąjungos valstybės pilietė.