Dalis uostamiesčio abiturientų tėvų piktinasi naująja, anot jų, chaotiška egzaminų tvarka. Tėvai ir patys abiturientai tvirtina, kad tokia tvarka visą vasarą paverčia nežinomybe.
„Naujoji tvarka griauna visą mūsų gyvenimą. Atostogų planavimas eina perniek, nes nežinome, kada sulauksime egzaminų rezultatų”, – piktinosi klaipėdietis Raimondas K., kurio sūnus abiturientas šiemet laiko egzaminus.
Be to, jam nerimą kelia ir tai, kad gautus įvertinimus pagal tam tikrą kodą sužino tik patys abiturientai: „Mes, tėvai, neturime jokios informacijos – gal vaikas meluoja apie gautus pažymius. O ir valstybinių egzaminų balų sistema yra labai paini”.
Informacijos stoka
Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė iš dalies pritaria nuomonei, kad visuomenė nebuvo supažindinta su naująja tvarka.
„Nepasitenkinimas kyla dėl informacijos stokos, – sakė valdininkė. – Iš tiesų, žiniasklaidoje turėtų būti daugiau žinių apie egzaminų tvarką, jų rezultatų skelbimą.”
Tačiau, anot V. Kazakauskienės, tokia egzaminų tvarka yra daugeliu atvejų geresnė nei egzistavusi tarybiniais laikais.
„Anais laikais emocinis krūvis buvo kur kas didesnis, – sakė ji. – Tada tekdavo mokiniams laikyti dvigubus egzaminus – mokyklinius bei stojamuosius”.
„Dabartinė sistema pašalina mokytojų simpatijų ir antipatijų įtaką. Pamenu savo mokslo metus, kai turtingų tėvų vaikai išdidžiai vaikščiodavo per egzaminą iš anksto žinodami, jog tikrai gaus aukščiausius balus. O dabar visi lygūs. Kompiuteris nepripažįsta pažinčių. Kaip vaikas mokėsi, kiek įdėjo darbo, toks ir jo rezultatas”, – sakė Veronika M., viena pati auginanti dukrą ir neužimanti aukštų pareigų.
Eliminuota korupcija
Naujoji egzaminų tvarka, taikoma jau nuo 1999-ųjų metų, pasak Valstybinio egzaminų centro direktoriaus Vidmano Jurgaičio, turi daugybę pliusų.
„Vienas didžiausių yra tai, jog pagaliau eliminuota korupcija stojant į taip vadinamas madingas studijas. Juk anksčiau matydavome, kieno vaikai patekdavo į prestižines ekonomikos, medicinos ar kitas specialybes”, – sakė jis.
Valdininkui pritaria ir klaipėdietė Jolanta, keturis kartus bandžiusi stoti į Dailės akademiją ir iki šiol prisimenanti karčius išgyvenimus.
„Man, paprastų tėvų dukrai, teko net keturis metus iš eilės bandyti laimę. Juokingiausia būdavo tai, jog koridoriuose jau sklandydavo informacija apie kitų metų studentų sąrašus. O juose paprastai būdavo dailininkų, akademikų, partijos šulų vaikų pavardės.
Labai apmaudu būdavo, kad dažniausiai tie poniukai, pasimokę pusmetį ar daugiau, mesdavo studijas, o tie, kurie norėdavo studijuoti iš tikro pašaukimo, likdavo už durų. Pavydžiu dabartiniams abiturientams, kuriems nereikia laikyti stojamųjų į aukštąsias mokyklas egzaminų ir žiūrėti, kaip pažintys koreguoja sąrašus.”
Kritikuojama, bet gera
„Mokyklos baigimo etapas yra tikrai rimtas išbandymas šeimoms, turinčioms abiturientus, – pripažino V. Jurgaitis. – Vieni tėvai ramina vaikus ir tikina, jog viskas bus gerai, tačiau kiti patys labai įsiaudrina ir tokią nervinę įtampą perduoda savo atžaloms”.
Valdininkas atmeta priekaištus, kad egzaminų rezultatų paskelbimas yra yra labai užslaptintas. Anot jo, rezultatų paskelbimo terminai yra nurodyti specialiame leidinyje, kasmet paruošiamame Valstybinio egzaminų centro ir išdalinamame visose mokyklose.
„Mokiniai, nenorintys laukti į mokyklas atsiunčiamų protokolų su įvertinimais, gali iš bet kurios pasaulio šalies sužinoti savo rezultatus – tereikia surinkti trumpąjį numerį 1667 ir pasakyti savo kodą”, – aiškino V. Jurgaitis.
Valstybinių egzaminų balų skaičiavimo sistema, neneigė centro direktorius, kiekvienais metais sulaukia kritiško vertinimo, tačiau, pasak jo, tai natūralu, nes mokyklose šis būdas nėra naudojamas.
„Visi dalyvaujantieji valstybiniame egzamine yra išrikiuojami pagal rezultatus – nuo geriausio iki silpniausio. Tuomet nustatoma minimali suma. Tie, kurie surinko mažiausiai balų, laikomi neišlaikę egzamino. 1 proc. pačių geriausių, nors ir neatlikusių visos užduoties ar padariusių keletą menkų klaidų, gauna aukščiausią 100 balo įvertinimą. 2 proc. gauna 99 balus ir t.t.”, – dėstė valdininkas.
Daugiau galimybių tapti studentu
Abiturientai, net ir nežinodami galutinio egzamino rezultato, gali teikti prašymus stoti į aukštąsias mokyklas, o vėliau rinktis vieną ar kitą specialybę.
„Anksčiau buvo galima bandyti stoti tik į vieną specialybę, – teigė V. Jurgaitis. – Ir jeigu nepavykdavo išlaikyti stojamųjų egzaminų, visi metai nueidavo perniek. Dabar abiturientai turi labai platų pasirinkimą ir daugiau galimybių tapti aukštųjų mokyklų studentais”.
Šiuo metu jau pasibaigė pagrindinių egzaminų sesija. Todėl stojantiesiems į kolegijas ar kitas mokyklas, centro direktoriaus teigimu, nėra jokių trukdžių: „Matematikos ir biologijos valstybinių egzaminų rezultatai jau paskelbti. Belieka sulaukti lietuvių kalbos egzamino įvertinimų”.
Ingrida Albrechtienė
„vakarų ekspresas”