Visas savaitgalio dienas Kuršmarių ledas buvo nusėtas žuvautojų.
Daug stintautojų ieškojo laimės prie poligono, kiti – 14-ajame kilometre ir toliau į pietus. Tai atvykėliai automašinomis, kuriomis patogu pasiekti marių ledą nuo dešiniojo kranto. Atvykstantys per neriją turi mokėti už persikėlimą, o paskui pėsčiomis kulniuoti ledu, tolokai paliekant mašinas. Nesaugu, tiesa?
Prie poligono neblogai sekėsi žuvautojams penktadienį. Tiesa, padirbėti teko: vyrai gręžė po 8-10 ekečių. Už kantrumą ir darbštumą buvo atsilyginta. Pavyzdžiui, atkaklusis Vladas į namus parsivežė 215 stintų. Ir neblogų.
Na, o sekmadienį žvejojantys tose pačiose vietose, galima sakyti, net nuo katino neapsigynė. Du mano pažįstami, kurie nelaiko savęs prastais žvejais, po visos dienos žūklės pasidalino po pusantros stintos: vienas pagavo tris žuveles, kitas – nė vienos. Tą dieną prastai kibo ir kitiems 2 žuvautojams. „Ką padarysi, – sakė Algis. – Nepasisekė. Bet geras oras, poilsis gamtoje atgaivino, suteikė malonumo. Su naujomis jėgomis pradėjome savaitę.”
Beje, patyrę žuvautojai sako, kad stintos geriau kimba nesaulėtą dieną, kai atlydys. Žodžiu, geras oras – tik juo pakvėpuoti ir pasigrožėti gamta. Stintavimui jis prastas pagalbininkas.
Kol kas nepasikeitė žuvautojų nuomonė, kad stintos geriau kimba už Kiaulės Nugaros į pietus. Tai patvirtino ir šeštadienį, kai kelios dešimtys mėgėjų „okupavo” ledą 14-ajame ir 15-ajame kilometruose. Be abejo, jiems neužteko vienos eketės. Marios ten plačios, reikėjo nujausti ir suvokti, kur yra stintų tuntai. Julius mus informavo, kad ištraukė 73 agurkais kvepiančias žuvis. Beveik tokiu pat laimikiu džiaugėsi ir su juo atvykęs Algimantas. „Geriausiai kibo iš ryto. Gylis – beveik 6-7 kilometrai. Masalas – stintos porcija. Apie 14-15 valandą stintos kažkur nuplaukė, – papasakojo Julius. – Todėl ir žvejybą greitai baigėme.”
Savaitgalį ir Ventės rage judėjo būriai žvejų. Dauguma „motorizuotų” zujo su ledo rogėmis. Ir čia dienos buvo skirtingos. Žinoma, lėmė ir žvejų patirtis, kiekvieno sėkmė. Valius papasakojo, kad gerai sekėsi penktadienį. Jis kantriai ieškojo žuvavietės. Ir surado. Į namus nebuvo gėda grįžti: keli kilogramai stambokų raibašonių džiugino ir akį, ir širdį.
Paskatintas sėkmės, į tas pačias vietas jis nuvažiavo šeštadienį. Nieko gero. Nesėdėjo namuose vyras ir sekmadienį. Tik po didelių vargų prisiviliojo keturis ešerius.
Didesniu laimikiu tą dieną galėjo pasigirti tarp ešeriautojų žinomas Audrius. Didelės patirties turintis žuvautojas ištraukė 13 grobuonių. Tai lyg ir kuklus laimikis, bet kai kitiems nekimba, ir tiek ešerių gėdos nedaro.
Teko girdėti, kad neblogai sekėsi vyrams, žvejojusiems Ventės rage šeštadienį maždaug šeštame kilometre Nidos link. Po žūklės jų kuprinėse buvo po 18-20 vidutinio svorio (300-400 g) ešerių.
Išvada aiški: ir stintos, ir ešeriai dar kimba. Reikia tik dažniau išvykti ant ledo, kantriai ieškoti žūklaviečių, turėti geras, patikimas sistemas, sumaniai keisti masalus.
Beje, kad vyksta aktyvus stintavimo sezonas, pasakoja „Aistės žūklė” firmos vienas savininkų Vytas Svitojus: „Sėkmingai prekiaujame stintoms žvejoti meškerėmis, kurias graibstyte graibsto. Šiemet jų jau pardavėme beveik tris tūkstančius. Pernai, kiek prisimenu, jų realizavome dešimt kartų mažiau. Lemia dėkingas poledinės žūklės metas”.