Visuomenės sveikatos stebėsenos programa nevykdoma dėl nepakankamo finansavimo ir koordinavimo
Siekiant gerinti visuomenės sveikatą, svarbu turėti galimybę remtis patikima ir lengvai prieinama informacija apie gyventojų sveikatos būklę, ją lemiančius veiksnius. Tačiau šių duomenų labai trūksta. Valstybinė visuomenės sveikatos stebėsenos programa, patvirtinta prieš trejus metus, stringa.
Apie tai diskutuota Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje. Pasak Tarybos pirmininko Juozo Pundziaus, kai kurie darbai, numatyti programoje, atlikti tik iš dalies. Nevisiškai suformuotas visuomenės sveikatos duomenų fondas, neužbaigta aplinkos ir sveikatos rodiklių analizei reikalinga bazė, sutriko nacionalinių sveikatos sąskaitų sistemos tvarkymas.
Dėl skirtingo įstaigų pavadumo atsiranda koordinavimo problemų, nepakankamas kitų žinybų suinteresuotumas vykdyti stebėseną bei ją finansuoti. Kelia abejonių jos vykdymas trim lygiais – nacionaliniu, savivaldybių bei apskrities. Apskrityse dėl to kyla daug problemų, trūksta galinčių šį darbą atlikti specialistų ir savivaldybėse.
Nacionalinės sveikatos tarybos narė Aldona Gaižauskienė sako, kad darbai, susiję su duomenų rinkimu, kuriuos buvo įgaliotos rinkti institucijos, finansuojamos iš biudžeto, buvo atlikti. Tačiau kiti ėmė strigti. Dvejiems metams reikalingas finansavimas siekė apie 1 mln. litų, o buvo skirta vos 20 tūkst. litų. Tad nėra ko tikėtis gerų rezultatų.
„Reikėtų programą peržiūrėti, nes aiškėja, kad kai kur buvo užsimota per plačiai. Pavyzdžiui, infekcinių ligų srityje situaciją reikia stebėti ir regioniniu, ir nacionaliniu lygiais, tas pats pasakytina apie aplinkos monitoringą, tuo tarpu bendrą sveikatos būklę, sveiką gyvenseną pakanka stebėti nacionaliniu lygiu. Didesnį dėmesį reikėtų skirti vaikų sveikatos bei rizikos veiksnių paplitimui”, – komentuoja A.Gaižauskienė.
Jos teigimu, kyla problemų dėl personalinių pacientų duomenų naudojimo, tam reikia jų sutikimo. Kitose šalyse veikia specialūs sveikatos duomenų įstatymai, kurie reglamentuoja, jog duomenys gali būti renkami neatsiklausus pacientų, jei jie reikalingi visuomenės intereso reikmėms.
Patikima, tiksli informacija apie visuomenės sveikatą labai svarbi priimant sprendimus sveikatos priežiūros srityje, mokslinėje veikloje. Kartu ji išryškina gyventojų sveikatos problemas. Kauno visuomenės sveikatos centro vadovas Gintautas Kligys sako, kad šie duomenys turėtų būti atsispyrimo taškas, nurodantis, kuria kryptimi reikia judėti. Kai jų nėra, atrodo, kad nėra ir problemų.
„Visuomenės sveikatos duomenų rinkimas, jų analizė reikalauja daug darbo ir pinigų. Mūsų biudžetui tai – per sunki našta. Kauno mieste situacija palyginti nebloga. Mums buvo pavykę įtikinti miesto Tarybą, jog duomenis reikia kaupti, todėl jau daugelį metų mieste vykdoma aplinkos stebėsena, atliekami tyrimai. Tačiau tai pavienės pastangos. Apskrityje šis darbas visai nedirbamas. Pernai visuomenės sveikatos monitoringo programa sudaryta, tačiau neskirta pinigų”, – sako G.Kligys.
Nacionalinė sveikatos taryba siūlo Sveikatos apsaugos ministerijai apsispręsti dėl programos tikslų, apimties įvertinus realias finansines galimybes, kai kurių visuomenės sveikatos stebėsenos funkcijų vykdymui skirti tikslinį finansavimą. Kitos žinybos, kurios renka su sveikata susijusius duomenis, šiam darbui turėtų skirti daugiau dėmesio ir lėšų.