Apie trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo korekciją eksimeriniu lazeriu kalbamės su daugiau nei dvidešimt dvejų metų mikrochirurgo patirtį turinčiu refrakcinės chirurgijos pradininku Lietuvoje gydytoju oftalmologu Algimantu Gutausku.
– Pasaulyje regėjimo korekcija eksimeriniu lazeriu praktikuojama jau senai. Kada šis gydymo metodas pradėtas taikyti Lietuvoje?
– Prieš daugiau nei penkerius metus įsigijome garsios Vokietijos kompanijos „B&L Technolas” eksimerinį lazerį ir įkūrėme Akių lazerinės chirurgijos centrą. Pirmieji įvaldėme ir vadinamąjį PRK, ir sudėtingesnį – LASIK regėjimo korekcijos eksimeriniu lazeriu metodą. Per daugiau nei penkerius metus atlikome per tris tūkstančius regėjimo korekcijų. Dabar jos atliekamos ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Dairomės patalpų uostamiestyje.
– Kokia regėjimo korekcijos eksimeriniu lazeriu esmė?
– Dažniausiai pasitaikanti refrakcijos yda – trumparegystė. Šviesos spinduliai susikerta prieš tinklainę. Taip pat neryškiai mato toliaregiai: lygiagretūs šviesos spinduliai susikerta įsivaizduojamoje erdvėje už tinklainės. Eksimerinis lazeris, dirbantis mikrono dalių tikslumu, gali pakeisti ragenos laužiamąją galią, o tai užtikrina regėjimo pagerėjimą.
– Ar galima teigti, kad regėjimo korekcija, kaip palyginti naujas akių ligų gydymo metodas, visiškai saugi ir nesukelia komplikacijų?
– Lazeris šaltu spinduliu „nugarina” ragenos audinį ypatingu tikslumu, nepažeisdamas aplinkinių akies audinių. Jokios manipuliacijos akies viduje nedaromos, todėl komplikacijų tikimybė labai maža. Regėjimo korekcija visiškai kompiuterizuota. Procedūros labai saugios: pacientui netyčia nukreipus žvilgsnį lazeris išsijungia. Prieš procedūrą pacientas nuodugniai ištiriamas. Jeigu diagnozuojama progresuojanti trumparegystė arba abejojama rezultatu, regėjimo korekcija neatliekama arba atidedama. Ji atliekama ambulatoriškai. Po gydymo praėjus kiek daugiau nei pusvalandžiui regėjimas pradeda grįžti, po dienos ar dviejų trijų stabilizuojasi.
– Bet kai kurie oftalmologai vis dar prieštaringai vertina šį korekcijos metodą.
– Dažniausias oponentų argumentas – neaišku, kas bus praėjus ilgesniam laikui. Prancūzijos oftalmologai nesenai atliko pacientų, kuriems lazeriu buvo koreguotas regėjimas prieš dešimt ar daugiau metų, tyrimą ir įsitikino, kad jis išlieka beveik nepakitęs.
– Ar galima teigti, kad vienas jūsų kvalifikacijos rodiklių – pacientai iš Vakarų Europos šalių?
– Vakarų šalyse regėjimo korekcijos lazeriu labai brangios, o kokybė niekuo nesiskiria nuo mūsų Centro paslaugų kokybės. Daugiausia pacientų yra iš Anglijos, Airijos, Vokietijos.
– Ar akių regėjimo korekcija eksimeriniu lazeriu – brangus malonumas?
-Tikrai nepigus. Vien eksimerinis lazeris kainuoja daugiau nei milijoną eurų. Nors amerikiečiai apskaičiavo, kad tai pigiau, nei pirkti vis naujus akinius ar kontaktinius lęšius. Kalbant apie procedūros kainą – mūsų centre ji išties „lietuviška”.
– Ar pacientams taikomas amžiaus cenzas?
– Regėjimo korekcija rekomenduojama tik sulaukus aštuoniolikos metų.
– Ar pagrįsta baimė, jog atsitiktinė trauma po procedūros gali sukelti neigiamas pasekmes?
– Žmonėms, aktyviai užsiimantiems, pavyzdžiui, boksu, pirmus metus po procedūros rekomenduojama to visiškai atsisakyti. Turime pacientų, kurie propaguoja kontaktines sporto šakas ir po regėjimo korekcijos lazeriu. Daugybei žinomų sportininkų lazeriu koreguotas regėjimas: geriausiam pasaulyje golfo žaidėjui Taigeriui Vudsui, Nacionalinėje Šiaurės Amerikos lygoje žaidžiantiems ledo ritulininkams Igoriui Larionovui, Sergejui Makarovui.
– Dėkoju už pokalbį.