JAV mokslininkai pabandė ištirti sriubos gydomąjį poveikį laboratorijoje ir įsitikino, kad ji iš tiesų gali malšinti uždegiminius procesus bei veiksmingai slopinti virusinių infekcijų simptomus. Mokslininkų tyrimo objektas buvo ne tik vištiena, bet ir į sriubą dedamos daržovės – svogūnai, bulvės, morkos, salierai, petražolės. Paaiškėjo, kad skystoji sriubos dalis stabdė tam tikrų medžiagų, kurios prieš tai buvo sukėlusios viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pabrinkimą ir uždegimą, judėjimą. Karšti sriubos garai taip pat veikia ligonio organizmą: slopina temperatūrai jautrių slogos sukėlėjų judėjimą. Išsausėjusi nosies bei kvėpavimo takų gleivinė nuo garų ir skysčių sudrėksta – taip padaugėja slogos sekreto, palengvėja kosulys.
Kai kurie mokslininkai papildomai nurodo, kad vištienoje yra cinko, kuris irgi stiprina imuninę sistemą, tačiau kai kurie su jais nesutinka. Pastarųjų manymu, vištienoje cinko yra daug mažiau nei jautienoje – tuo vadovaujantis, ligoniams reikėtų rekomenduoti suvalgyti sultingą jautienos kepsnį.
Svarbų vaidmenį sergant atlieka ir žmogaus dvasinė būklė. Vištienos sriubos kvapas daugumai sukelia prisiminimus apie rūpestingą slaugą vaikystėje.
Kategorijos
- Aplinkosauga
- Augintiniai
- Ekonomika
- Informacinės technologijos
- Interjeras
- Įvairenybės
- Justicija
- Kinas
- Kultūra
- Laisvalaikis
- Lietuvoje
- Medicina
- Mityba
- Mokslas
- Moterims
- Nuomonė
- Pasaulyje
- Politika
- Psichologija
- Receptai
- Renginiai
- Šeima ir namai
- Specialistai konsultuoja
- Sportas
- Statyba
- Švietimas
- Transportas
- Vaikai
- Vyrams
- Žiniasklaida