Pirmykščiai žmonės vaikštant lankstė kelius į vidų

Šiaurės Ilinojaus universiteto ir Arizonos (JAV) valstybinio universiteto antropologai išanalizavo penkių įvairių rūšių žmogaus pirmtakų iškastas pėdos ir kulkšnio kaulų liekanas. Jie nustatė, kad vaikščiojimo maniera per milijonus evoliucijos metų iš esmės pakito. Australopitekų kulkšnio anatomijos tyrimai parodė, kad vaikštant jie lankstė kelius ne tik į priekį, bet ir į vidų.
Australopitekai, priklausę artimiausiai žmogaus evoliucijos šakai, gyveno Afrikos teritorijoje prieš 1,4 – 2,5 milijonų metų. Jie turėjo stambius dantis ir ryškius veido bruožus. Mokslininkai ištyrė, kad jų eisena taip pat turėjo savų ypatumų. Australopitekai vaikščiojo gana tiesiai, bet jų vaikščiojimo maniera iš esmės skyrėsi nuo tos, kuri yra būdinga šiuolaikiniam žmogui. Visą savo svorį jie koncentravo ne į pėdą, o į kojos keltį. Jų kulkšnis nebuvo toks judrus, kaip šiuolaikinio žmogaus.