Užtenka pasižiūrėti į jos nuotrauką, kad suprastumėte, kodėl net labiausiai ideologiškai užsispyrę Italijos komunistai sako: „Marina – tai geriausia, ką Silvijus Berluskonis yra kada nors sukūręs”.
39 metų Marija Elvira Berluskoni, vadinama tiesiog Marina, jau keletą mėnesių vadovauja holdingui „Mediaset”, kontroliuojančiam tarp kitų ir tris Italijos televizijos kanalus: „Canale 5”, „Italia 1” ir „Rete 4”, taip pat 51 proc. Ispanijos „Telecinco” kanalo akcijų.
Holdingo vertė siekia 17 mlrd. eurų, o Marinos valdomas šeimos turtas jame sudaro 12 mlrd. eurų. Silvijus Berluskonis sugebėjo visą savo sukauptą turtą padalinti Marinai ir trejais metais jaunesniam sūnui Pjerui Silvijui, kuris tapo „Mediaset” bei daugumos kitų šeimos valdomų kompanijų vicepirmininku.
Tokio sprendimo priežastimi tapo – kaip daugelis mano – ryžtingas Marinos pasipriešinimas tėvo valdomą televiziją parduoti pasaulio leidybos magnatui Robertui Merdokui. Beje, Marina siekia su šeimyniniu žiniasklaidos koncernu įžengti ir į kitų šalių, pvz., Lenkijos ir Turkijos rinką, nors apie tai net 14 metų nenorėjo girdėti jos tėvas.
Moteris vadybininkė
Sandorio su Merdoku projektas atsirado ne be kairiųjų spaudimo, nes premjeras Berluskonis jau susilaukė pakankamai kaltinimų dėl interesų konflikto, vykdant premjero funkcijas ir kartu liekant turtingiausiu Italijos žmogumi, kurio kiekvienas ūkinis sprendimas atneša papildomą pelną (nuostolių neatnešė nė vienas).
Tačiau duktė buvo prieš šį sandorį, tvirtindama, kad tai būtų kapituliacija prieš kairiuosius. Kaip rašė prancūzų savaitraštis „Paris Match”, Marina yra ne tik puiki vadybininkė, bet ir artimiausia tėvo politinė patarėja; juos abu jungia priešiškumas gana stipriems Italijos kairiesiems – buvusiems komunistams.
Ne tik tėviški sentimentai padiktavo premjero sprendimą atiduoti šeimyninės firmos vadovavimą į vyriausiosios dukters rankas (konservatyvioje Italijoje tai buvo nemaža sensacija). Reikšmingu svertu tapo ir faktas, kad nuo to laiko, kai Marina, kaip holdingo vicepirmininkė, pradėjo veikti „Mediaset” sprendimus, firmos rinkos vertė išaugo tris kartus, o jos akcijos kasmet atneša 15 proc. pelno.
Būtent jai reikia dėkoti ir už Italijoje įdiegtą antžeminę radiofonijos sistemą, taip pat sutartį su didžiausiu mobiliojo ryšio operatoriumi, kurio dėka antrosios kartos UMTS telefonų savininkai savo aparatuose gali žiūrėti televizijos laidas.
Šimto pasaulio galingiausių moterų sąraše, kurį skelbia žurnalas „Forbes”, Marina užima 47-ąją vietą, tačiau ateinančiais metais ji neabejotinai pakils aukščiau, nes, be vadovavimo „Mediaset” holdingui, ji taip pat yra leidybos giganto „Mondadori” bei korporacijos „Fininvest”, dar vadinamo „šeimyniniu iždu”, valdančio visus Berluskonių finansus, pirmininkė. „Forbes” sąraše ji užima 9-ąją vietą tarp įtakingiausių pasaulio moterų, jei neskaičiuosime Jungtinių Valstijų verslo lyderių verslininkių.
Kaip jaučiasi žmogus, sėdintis ant dviejų milijardų eurų?
Tokį klausimą Marinai uždavė „Corriere della Sera” laikraščio žurnalistas. „Yra ir nepatogesnių pozicijų”, šmaikščiai atsakė Marina Berluskoni. Iki šiol analitikai laužo galvas, kodėl 2005-ųjų balandį Marinos iniciatyva buvo parduotas 17 proc. „Mediaset” akcijų paketas, juk firma buvo visai nedaug įsiskolinusi. Iš šio sandorio ji sugebėjo uždirbti 2 mlrd. eurų, kurie iki šiol dar niekur neinvestuoti, todėl analitikai vis dar svarsto įvairias holdingo ekspansijos į užsienį galimybes.
Tokius planus, be abejo, puoselėja ir Marina – gerokai agresyvesnė verslininkė nei jos politikas tėvas.
Visiems aišku, kad koncernas anksčiau ar vėliau žengs už Italijos ribų. Tarp kitų šalių minimos Lenkija ir Turkija, labiausiai masinančios komunikacijų verslo atstovus. „Mediaset” išsiuntė į šias šalis specialistų delegacijas ištirti investicijų galimybes į abi gana plačias rinkas (Lenkijoje – 38 mln. gyventojų, Turkijoje – 63 mln.).
Kol kas nieko nežinoma apie šių vizitų rezultatus. Premjerui Silvijui Berluskoniui Lenkija greičiausiai nėra itin simpatinga šalis, nes ten panašų komunikacijų verslą jau seniai paveržė Berluskonio konkurentas, Sardinijos verslininkas Nikolis Grausas. Tačiau laikai pasikeitė, premjero firmai dabar vadovauja Marina Berluskoni, o jai labiau būdingos ne ambicijos, bet šalta verslo analizė.
Prieš keletą mėnesių Lenkijoje viešėjo ir „Mondadori”, Marinos vadovaujamo leidybos giganto, specialus pasiuntinys, kuris kalbėjosi su svarbiausiomis Lenkijos leidybos rinkos figūromis. „Mondadori” labiausiai vilioja gana pelningi lenkų moterų žurnalai, galbūt ir radijo sektorius.
Mokslų nebaigė
Apie pačią Mariną žinoma nedaug, ji rūpestingai saugo savo privatumą. Marina yra dabartinio premjero pirmosios žmonos Karlos Elviros dal’Oljo duktė. Būdama 25 metų ji pradėjo dirbti šeimos firmoje ir iš karto aukštuose postuose. Pagal italų plutokratinių šeimų tradiciją prieš tai ji buvo pasiųsta į „darbo praktiką” – dirbo pardavėja vienoje Londono drabužių parduotuvėje.
Iš pradžių ji užsirašė į teisės studijas, bet po metų perėjo į politinius mokslus. Deja, nei vieno, nei kito mokslo nebaigė. Jos oficialioje biografijoje apie išsilavinimą neužsimenama, apsiribojama tik paaiškinimu, kad „visada domėjosi įmonės valdymu ir ekonominio-finansinio holdingo strategijos plėtra”.
Turi du sūnus: Gabrielių (3 metų) ir Silvijų (metų). Jos jaunėlis turi ne tik senelio – Italijos premjero vardą, bet ir gimęs tą pačią dieną, kaip ir senelis. Į klausimą, ar motinystė netrukdo jos verslo interesams, ji atsako: dabar dirbu daugiau ir geriau nei anksčiau, o motinystė yra neatimama moteriškumo dalis, todėl ir verslininkės niekuo nesiskiria nuo kitų moterų. Pagaliau jeigu moteris jaučiasi patenkinta ir rami dėl savo asmeninio gyvenimo, ji pasieks žymiai daugiau.
Jos vaikų tėvas – 43 metų Mauricijus Vanadija, profesionalus šokėjas, buvęs Milano La Scalos teatro baleto primas. Gyvena kartu, nors ir be santuokos. Ieškanti skandalų spauda nuolat skiria šiai porai išskirtinį dėmesį, kartais parašydama apie gana audringą jų sugyvenimą. Vis dėlto tokių rašinių nėra daug, nes atsižvelgdami į jos tėvo piniginės storį, žurnalistai nenori per daug rizikuoti savo karjera, lukštendami jo dukters gyvenimą.
Marina dievina japonišką virtuvę. Jau daugelį metų dabinasi ta pačia papurusia šukuosena. Oficialiomis progomis rengiasi klasikiniais kostiumėliais, nors žinoma, kad turi ir madingesnių žinomų modeliuotojų „Dolce & Gabbana” rūbelių. Ši žinoma drabužių projektuotojų pora dažniausiai aprengia neokonformistines roko muzikos žvaigždes.
Tėvo duktė
Iš beveik trijų tūkstančių pasaulio televizijos stočių, savo signalus perduodančių antžemiu, Italijoje veikia 640. Iš darbo televizijoje – tiesiogiai ar netiesiogiai – gyvena apie 50 tūkst. italų. Televizijai atitenka 57 proc. visų reklamos investicijų. Tai galima laikyti rekordu, palyginti su 23 proc. Vokietijoje, 33,5 proc. Didžiojoje Britanijoje, 34,5 proc. Prancūzijoje.
2001 m. Italijos televizijos tokiu būdu užsidirbo 38 milijardus eurų, šiais metais tikimasi 50 mlrd. Du trečdaliai šių pinigų atitenka „Mediaset” kompanijai, turinčiai 50 proc. Italijos televizijos žiūrovų rinkos dalį, trečdalis – valstybinei RAI televizijai . Likusiems televizijos rinkos dalyviams lieka tik trupiniai.
Apie tai, kad žiniasklaidos sektorius, ypač televizija, labiausiai pasiduoda politikų spaudimui, nėra ko ir aiškinti. Todėl greičiausiai ne atsitiktinumas, kad tuo metu, kai didieji reklamos davėjai smarkiai sumažino savo reklamos biudžetą („Telecom Italia” – 17 proc., „Nestle” – 11 proc., „Kraft” – 8 proc., „Fiat” – 4 proc.), „Mediaset” nuo to nė kiek nenukentėjo.
RAI prarado šimtus milijonų eurų, o „Mediaset” neprarado nieko, be to, kai kurios firmos, tokios kaip „Fiat”, netgi padidino savo reklamos išlaidas Berluskonio televizijos tinkluose.
Ar taip atsitiko dėl Marinos sugebėjimų, o gal tai labiau lėmė jos tėvo postas? Linkstama manyti, kad tai daugiau tėvo įtaka. Kiek yra teisinga informacija apie nepaprastus Marinos vadybinius sugebėjimus, įsitikinsime jau ateinantį pavasarį, kai centro dešinės koalicija „Laisvės namai” turbūt pralaimės kairiesiems ir Silvijus Berluskonis vėl taps eiliniu Italijos piliečiu.
Nors gal ir nebūtinai, nes ne kiekvienas Italijos pilietis disponuoja turtu, išreikštu skaičiumi su devyniais nuliais. Taip pat turintis greitai ir tiksliai veikiančią bei gebančią pasiekti politinį kompromisą dukrą.