Netrukus oficialiai bus paskelbtos išvados dėl dviejų žvejų žūties laive prie Švedijos praėjusių metų vasarą.
Klaipėdos miesto prokuroras Juozas Sykas, kuris tiria bylą dėl žvejų Jurijaus Nikitino ir Rimanto Karaliuko žūties tralerio LBB-1032 triume, teigė, kad išvados bus priimtos kitą savaitę.
Iš Švedijos žinybų gautas raštas, kad dėl Lietuvos žvejų mirties laivo triume niekas nekaltas. Tačiau dėti tašką Klaipėdoje neskubama. Švedų išvadose rašoma, kad Lietuvos laive dirbę žvejai užduso dėl deguonies stokos ir tai esąs nelaimingas atsitikimas.
Klaipėdos uosto policija dar laukia tyrimą atliekančios Valstybinės darbo inspekcijos išvadų. Nuo to priklausys, ar tyrimas bus perkvalifikuotas į Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl darbo saugos taisyklių pažeidimo, sukėlusio žmonių žūtį, ar nesant tokių požymių bus nutrauktas.
Nelaimingas atsitikimas žvejybos traleryje, kurį iš „Senosios Baltijos” bendrovės buvo išsinuomojusi bendrovė „Sedija”, įvyko 2005 metų birželio 28 dieną. Traleriui palikus Karlskroną, į triumą, kuriame buvo skysta masė, sumaišyta su žuvimis, nusileido vyriausiasis laivo mechanikas R. Karaliukas. Įkandin jo triume atsidūrė ir tralų meistras J.Nikitinas. Vyrams neduodant jokio signalo, likę įgulos nariai patys vos išvengė liūdnų pasekmių, o vyresnįjį mechaniką ir tralų meistrą rado nebegyvus. Po šio nelaimingo įvykio įtarta, kad žvejai žuvo apsinuodiję skystos triume buvusios masės išskirtomis dujomis. Vėliau Klaipėdos higienistai, ištyrę dvokiantį žuvų triumo turinį, nustatė, kad žmogaus gyvybei mirtį nešančias dujas išskyrė pūvančios žuvų atliekos.
Pagal tarptautinius reikalavimus uoste prisišvartavę laivai jų triumuose esančias šiukšles ir atliekas atiduoda uosto atitinkamoms šiukšlių surinkimo tarnyboms. Jeigu iš laivo atliekos uoste nepriimamos ir įgula yra priversta su jomis tęsti reisą, toks uostas gali būti įtraukiamas net į juodąjį sąrašą. Tačiau šiaip jau įstatymų stropiai besilaikantys švedai to reikalavimo lietuvių, latvių ir estų žvejų laivuose dažnai nepaiso. Rytinės Baltijos kaimynai yra lyg ir antrarūšiai, kuriems tarptautinės nuostatos negalioja.
Dar neaišku, ar žvejų šeimos, netekusios maitintojų, gaus kompensacijas. Apie jas nekalba nei laivą nuomojusi „Sedija”, nei „Senoji Baltija”. Pastarosios direktorius Mindaugas Rimeikis aiškino, kad bendrovė savo lėšomis pargabeno žuvusiųjų palaikus, užsakė laidojimo salę, o daugiau ką nors padaryti likusių be tėvų vaikų ir vyrų našlių labui neįsipareigojo. Direktoriaus nuomone, bendrovė nėra gavusi ir jokių išvadų dėl žvejų žūties. Jis pataręs artimiesiems, jeigu išvados jiems būtų nepriimtinos, kreiptis į teisėsaugos atstovus.