Jei į Klaipėdą įsiverš paukščių gripas, yra tikimybė, kad jis gali pulti ir per uostą.
Šią savaitę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnyboje svarstyta, kaip uoste apsisaugoti nuo galimo paukščių gripo pavojaus. Iki šiol buvo orientuojamasi, kad paukščių gripas gali atklysti iš trečiųjų šalių – Azijos ar Afrikos. Dabar, kai paukščių gripas jau plūstelėjo ir į Europos Sąjungos šalis ir apsisaugojimo nuo jo pobūdis keičiasi, tai padaryti darosi sunkiau.
Iškabino plakatus
Vienas paukščių gripo atėjimo į Lietuvą variantas jau buvo parodytas, kai Vakarų laivų gamyklos teritorijoje šalia doke remontuojamo laivo rastas negyvas jūreivis indas. Pradžioje įtarta, kad jis galėjo būti užsikrėtęs paukščių gripu. Tyrimai įrodė, jog jūrininko mirties priežastis buvo kita – širdies liga.
Po šio įvykio uoste buvo sustiprintas pasirengimas galimam paukščių gripo antplūdžiui į Lietuvą per uostą.
Pasienio ir transporto valstybinės veterinarinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko pavaduotojas Valerijonas Bernotas teigė, kad uoste esantys Malkų, Pilies ir Molo pasienio veterinarijos postai aprūpinti specialia įranga ir priemonėmis, kurie skirti apsisaugoti nuo paukščių gripo.
Anot V.Bernoto, uostas yra pasirengęs apsisaugoti nuo paukščių gripo, tačiau atsargumo turi imtis kiekvienas uoste dirbantis žmogus. Įvairiose uosto vietose pakabinti plakatai, kaip turėtų elgtis uosto kompanijų darbuotojai, jei pastebėtų nugaišusių paukščių.
Pastatė konteinerius
Nemenka tikimybė, kad per uostą gali į Lietuvą atkeliauti paukščių gripas, yra tai, kad iš Klaipėdos į Vokietijos Riūgeno saloje esantį Zasnico uostą nuolat plaukioja keltas. Riugeno sala yra ta vieta, kur pastaruoju metu rasta daug nugaišusių ir paukščių gripu užsikrėtusių gulbių.
Jūrų perkėloje, kur švartuojasi į Zasnicą plaukiojantis keltas „Klaipėda”, įrengtas specialus konteineris, kur išlipdami keleiviai turi išmesti kartu gabentas maisto produktų, ypač paukštienos, liekanas.
Ligoti paukščiai gali nutūpti ant praplaukiančių laivų ir palikti užkratą. Laivybos kompanijos atstovai įspėti, kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo. Ant laivų denių nutūpusių paukščių negalima liesti. Kol kas nebuvo užfiksuota atvejų, kad ant laivų nutūpę paukščiai po kurio laiko nugaištų.
Tam tikrų priemonių, kurios padės apsisaugoti nuo paukščių gripo, įpareigota imtis ir muitinė. Ji turi užtikrinti, kad į Lietuvą atplaukiantys keleiviai neatsiplukdytų egzotiškų paukščių, pavyzdžiui, papūgėlių.
Užkratas plinta per vandenį
Vokietijos pavyzdys įrodė, kad gripu užsikrėtusių vandens paukščių dažniausiai randama arčiau jūros. Žmonės apsikrėsti paukščių gripu gali tiesioginio kontakto būdu su sergančių paukščių plunksnomis, išskyromis, ypač fekalijomis. Taip pat galima užsikrėsti per pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę. Tai, kad virusas gali būti perduodamas ir per vandenį, kelia didžiausią pavojų uosto zonoje.
Per uostą plaukiant laivams aplink juos skraido ir paukščiai – dažniausiai kirai. Paukščiai priprato sukti ratus aplink laivus, nes iš po sraigtų į paviršių išplukdomos žuvelės. Jie pamėgo ir į Smiltynę plaukiojančius keltus, nes jų keleiviai dažnai šeria paukščius.
Nemažai paukščių, daugiausiai – balandžių uoste telkiasi ir prie maisto produktų terminalų, ypač prie grūdų. Iki šiol nebuvo užfiksuota atvejų, kad paukščių gripu būtų apsikrėtę sausumos paukščiai, išskyrus naminius paukščius – vištas. Paukščių gripu, ypač Europoje, daugiausiai serga vandens paukščiai – antys, gulbės.
Kol į Lietuvą dar neatėjo paukščių gripas, vietinės populiacijos paukščiai pavojaus kol kas nekelia. Kai iš šiltųjų kraštų atskris paukščiai, kurie gali būti užsikrėtę, jie gali apkrėsti ir vietinius paukščius. Kol kas nežinia, kada tai įvyks. Specialistai pataria jau dabar saugotis ir vietinių paukščių, svarbiausia – nereikia jų lesinti.
Pavojaus vieta – Nemuno žemupys ir Kuršių marios
Veterinarijos specialistai pripažįsta, kad didžiausia tikimybė yra, jog paukščių gripas Lietuvoje pirmiausiai atsiras Ventėje ir Nemuno žemupyje. Čia daugiausiai susitelkia iš šiltųjų kraštų parskridusių paukščių.
Rizikos zona yra ir Kuršių marios, Juodkrantė, kur dažniausiai karaliauja kovo viduryje atskrendantys kormoranai. Šie paukščiai yra labai atsparūs – patys gripu gali ir nesirgti, tačiau gali pernešti ir perduoti šią ligą kitiems paukščiams.