Šį pavasarį Šilutės rajone prognozuojamas didžiulis potvynis, kokio nėra buvę jau penketą metų. Pasak specialistų, jis gali prasidėti jau kovo mėnesį.
Šilutės rajono civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo Romualdo Renčeliausko teigimu, kadangi po praėjusių metų rudenį vykusio potvynio vanduo liko užšalęs pievose, laukuose bei kanaluose, prasidėjus atlydžiui vandens lygis šiemet kils kur kas sparčiau nei įprastai.
Be to, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjo Liongino Pakščio, Kuršių mariose labai storas ledo sluoksnis – net iki 50 centimetrų, tad ledų sangrūdos atlydžio metu neišvengiamos.
„Situaciją apsunkina tai, kad potvynio teritorija yra paukščių migracijos zonoje, tad užtvindytoje teritorijoje gali būti daug paukščių gripu užsikrėtusių ir nugaišusių sparnuočių, kuriuos reikės surinkti. Tuomet tikrai neužteksime transporto priemonių, nes gali prireikti evakuoti 226 žmones, neįskaitant Rusnės salos”, – vakar vykusiame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Ekstremalių situacijų valdymo centro (ESVC) posėdyje pasakojo R. Renčeliauskas.
Situaciją šiek tiek apsunkina ir tai, kad į apsemiamas teritorijas yra atsikėlę nemažai naujų gyventojų su mažamečiais vaikais.
„Be abejo, mes ruošiamės potvyniui. Įsigijome 13 megafonų, 4 elektros sirenas – kad būtų paprasčiau perspėti gyventojus. Be to, gyventojams yra paruoštos atmintinės. Tačiau technikos trūksta. Turėsime vieną amfibiją, bet, kaip parodė praktika, potvynio metu jos yra per sunkios, klimpsta. Pernai du mėnesius vargome, kol vieną ištraukėme”, – patirtimi dalijosi R. Renčeliauskas.
Pasak jo, praėjusiais metais Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo 50 tūkst. litų potvyniui pasiruošti. Iš jų 36 tūkstančiai buvo sumokėti už specifinę potvyniams pritaikytą valtį.
„Kiek reikėtų lėšų, kad tinkamai būtų pasiruošta potvyniui, sunku prognozuoti. Pavyzdžiui, vien specialus narams pritaikytas automobilis su visa įranga kainuoja 500 tūkst. O jis yra būtinas, nes dabar baisu žiūrėti, kaip peršalę ir pavargę narai turi persirenginėti tiesiog lauke. Būtų gerai, kad kiekviena seniūnija turėtų po valtį, o viena jų kainuoja per 10 tūkst. litų”, – sakė R. Renčeliauskas.
Jis svarstė, kad būtina sustiprinti Šilutės priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, nes karių pagalba ne visada pasitvirtina.
„Jau dvejus metus kviečiamės karius į pagalbą, bet realaus darbo jiems lyg ir nėra. Be to, visada iškyla problema dėl jų apgyvendinimo. Manau, kad visi turėtų dirbti savo darbą – gelbėtojai gelbėti žmones, o kariai – tėvynę”, – įsitikinęs R. Renčeliauskas.
Prognozuojama, kad šį pavasarį Šilutės rajone bus užtvindyta per 30 tūkst. hektarų teritorija, 6 seniūnijos, 31 kaimas, kur gyvena 514 žmonių, iš jų – 118 vaikų.
Be kita ko, ESVC posėdyje buvo suabejota, ar praėjusį rudenį Klaipėdą užtvindęs potvynis nepasikartos dar kartą. Esą L. Pakštys, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjas, užuot laiku perspėjęs apie grėsmingą kritulių kiekį, už informaciją prašo pinigų. Tačiau L. Pakštys atmetė tokius kaltinimus ir pareiškė, kad pinigų prašoma tik tuo atveju, kai reikia parengti pažymas, o orų prognozės esą suteikiamos nemokamai.
Beje, šių metų pradžioje Europos Komisija pasiūlė direktyvą, skirtą padėti ES valstybėms apsisaugoti nuo potvynių ir mažinti jų skaičių bei žalą žmonių sveikatai, aplinkai, infrastruktūrai ir turtui. Pagal naują direktyvą, valstybės narės turi nustatyti upių baseinus ir susijusias pakrantės zonas, kurioms gresia užliejimas. Bus sudaryti tokių zonų potvynio rizikos žemėlapiai ir potvynio rizikos valdymo planai, kur didžiausias dėmesys bus skiriamas potvynių prevencijai, apsaugai nuo potvynių ir parengčiai.
Prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais Europoje potvynių dažnumas ir stiprumas didės dėl klimato pokyčių. Nuo 1998 metų potvyniai Europoje nusinešė 700 žmonių gyvybes, be pastogės paliko pusė milijono žmonių.