Nei uždarysi, nei paleisi
Artėjantis prie Lietuvos paukščių gripas tapo rimtu galvosūkiu sportinių balandžių augintojams.
Jie baiminasi, kad gali nugaišti pavojingu virusu užsikrėtę vertingi, po kelis šimtus litų kainuojantys balandžiai.
Turkijoje neseniai buvo aptikta nugaišusių balandžių, kurie galbūt užsikrėtė nuo laukinių paukščių.
Todėl didelė tikimybė, kad mirtinas virusas gali įsibrauti ir į lietuvių balandines.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki gegužės 20 dienos draudžia leisti sparnuočius į lauką, tačiau ši tvarka galioja tik naminių paukščių augintojams, tad balandžių mėgėjams tokių reikalavimų nėra. Kaip jiems elgtis?
„Jeigu balandžiams neleisime skraidyti, atrofuosis jų raumenys.
Jie neteks sportinės formos, negalėsime vykti į tarptautines varžybas.
Išleisime į lauką – rizikuosime, kad jie užsikrės paukščių gripu”, – aiškino Vilniaus balandžių sporto mėgėjų klubo „Viltis” prezidentas Vytautas Sabaliauskas.
Gegužės mėnesį jau numatytas būsimų šalyje balandžių varžybų grafikas.
Likus bent mėnesiui iki starto, balandžiai turi būti treniruojami.
Lietuvos balandžių sporto federacijai priklauso per 100 balandininkų. Jie prižiūri daugiau kaip 10 tūkst. paukščių.
Gresia dideli nuostoliai
Apie 100 balandžių auginantis vilnietis V.Sabaliauskas turi ir vertingų paukščių, kuriuos šiemet įsigijo Lenkijoje ir už vieną mokėjo nuo 400 iki 500 litų.
Šį pavasarį V.Sabaliauskas ketina atnaujinti balandžių būrį ir išauginti perspektyvių jauniklių.
Kad galėtų normaliai vystytis, jų negalima ilgai laikyti uždarytų.
Išperėti balandžiukai iš pradžių auginami balandinėje, o po 3-4 savaičių jie turi pradėti savarankiškai skraidyti.
Jeigu tokia galimybė jiems nesuteikiama, jauni balandžiai neišmoksta orientuotis.
Per vėlai išleisti į lauką paukščiai jau nebegrįžta į balandinę.
Tad balandžių sporto entuziastai patirtų nuostolių.
Įkalinti nuo spalio mėnesio
Lietuvos balandžių sporto federacijos prezidentas Gediminas Meiliūnas tikino, kad jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio jis saugo savo paukščius balandinėje ir neleidžia jų į kiemą.
Jis tikino, kad jam taip elgtis patarė užsienyje gyvenantys balandžių augintojai.
„Kenčia balandžiai, kenčiame ir mes. Jų priežiūra yra brangi, turime skiepyti, lesinti specialiu lesalu. Nežinome, kas mūsų laukia ateityje”, – guodėsi G.Meiliūnas.
Virusas gali tūnoti išmatose
Sportui ruošiami spranuočiai nėra apsaugoti ir nuo laukinių balandžių, kurie savo išmatomis teršia gyvenamųjų namų stogus, palėpes, balkonų turėklus, palanges.
Maisto ir veterinarijos tarnyba jau gavo nemažai gyventojų skundų – baiminamasi, kad virusas gali tūnoti balandžių išmatose.
Apie balandžių keliamą pavojų „Lietuvos rytas” kalbėjosi su Nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju Petru Mačiulskiu.
* * *
– Ar yra grėsmės, kad šalyje gyvenantys balandžiai gali užsikrėsti paukščių gripo virusu? – „Lietuvos rytas” teiravosi P.Mačiulskio.
– Draudimas nelaikyti paukščių lauke skirtas naminių paukščių augintojams. O apie balandžių priežiūrą galiu pasakyti, kad tai yra sunkus klausimas.
Turkijoje jau yra atvejų, kai balandžiai užsikrėtė nuo kitų paukščių gripu ir nugaišo. Todėl visko gali būti ir Lietuvoje.
Kur kas pavojingesni laukiniai vandens paukščiai – įvairių rūšių antys, žąsys, gervės, gulbės.
– Galbūt jau laikas naikinti lesyklas, kurios zylėms padeda apsiginti nuo bado?
– Zylės, žvirbliai yra sausumos paukščiai. Nėra prasmės drausti juos lesinti.
– Laukiniai paukščiai gali užteršti vandens telkinius. Virusas net 30 dienų išlieka gyvybingas. Ar sulaukus pavasario bus galima šiuo vandeniu laistyti šiltnamius, daržus?
– Virusas išlieka paukščių išmatose, kurios patenka į vandenį. Jam būtina baltyminė terpė.
Šylant vandeniui, jis žūva. Virusą taip pat naikina saulės spinduliai. Todėl nereikia panikuoti.
– Jei žmogus sugalvos maudytis arba gurkštelės užteršto ežero vandens, ar jis užsikrės?
– Paukščių gripu jis tikrai nesusirgs. Tačiau noriu įspėti gyventojus, kad jie nenaudotų maistui užteršto vandens. Taip pat negirdytų juo naminių paukščių.
Mat mirtinai pavojingas virusas yra labiau prisitaikęs daugintis paukščių organizme.
Paukščių kūno temperatūra yra didesnė negu 40 laipsnių, o žmogaus – tik 36,6 laipsnio.
– Kaip užkratas vis dėlto gali patekti į žmogaus organizmą?
– Negalima liesti plikomis rankomis sergančių, nugaišusių paukščių. Net plunksnos gali būti užkrėstos.
Jei nešvaria ranka žmogus palies lūpas, pakrapštys dantį, sugalvos paknibinėti nosį, paukščių gripo sukėlėjas pateks į organizmą.
Virusas gali įsiskverbti ir per akių gleivinę, nešvariu pirštu patrynus akis.
Kartu su dulkėmis šio užkrato gali patekti ir į žmogaus kvėpavimo takus.
Pietryčių Azijoje atlikti tyrimai parodė, kad naikinant gaišenas paukščių gripo virusas gali nusėsti ant specialių drabužių, avalynės, automobilių ratų, darbo įrankių.
Bet juo užsikrėtę ne visi žmonės suserga.
Taip pat paukščių gripu negali užsikrėsti žmogus nuo žmogaus.