Patys svarbiausi – dar neparašyti kūriniai

Vasario 23-26 dienomis sostinėje vyks Baltijos/Vilniaus knygų mugė. Vienas jos dalyvių – Vytautas V.Landsbergis, kurį šįkart ir kalbiname.

– Neseniai knygynuose pasirodė naujausia jūsų ir Sigutės Ach knyga „Berniukas ir Žuvėdros”. Kuo ši knyga skiriasi nuo anksčiau parašytųjų – „Arklio Dominyko meilės” ar „Pelytės Zitos”?

– Ji skirta šiek tiek labiau suaugusiems vaikams, kurie jau linkę mąstyti, ieškoti atsakymų apie Dievo pasaulį, kurie nori suvokti įvairių negatyvių reiškinių priežastis. Tai gan keista knyga apie ligas ir nelaimes. Mane visąlaik domino ir tebedomina, kodėl mes sergame, už ką mums atsitinka įvairios bėdos, ligos, nelaimės. Manau, kad šiame pasaulyje nėra atsitiktinių dalykų.

– Galvojate, kad Dievas žmogų baudžia už jo blogus darbus?

– Nemanau, kad Dievas baudžia, mes patys save baudžiame negražiai gyvendami, galvodami, pavydėdami, negalėdami atleisti. O knygai „Berniukas ir Žuvėdros” atsirasti padėjo vienas interviu, prieš porą metų išspausdintas „Šiaurės Atėnuose”. Ten rašytoja Vanda Juknaitė kalbėjosi su šeštoke mergaite Elze, kuri buvo turėjusi itin stiprių sukrėtimų, išgyvenimų, kai sirgo ir vos nemirė jos tėveliai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.