2005 m. Lietuvoje sparčiausiai augo judriojo ryšio vartotojų skaičius, Lietuvos gyventojai naudojasi vienomis pigiausių Europos Sąjungoje judriojo ryšio paslaugomis, o plačiajuosčio ryšio rinkoje vyko intensyviausia technologinė konkurencija, nurodoma 2006 m. vasario 20 d. Europos Komisijos (EK) paskelbtoje 11-oje ataskaitoje apie elektroninių ryšių sektoriaus plėtrą ir reguliavimo sistemos įgyvendinimą Europos Sąjungos šalyse.
EK ataskaita skelbia, kad 2005 m. aktyvių judriojo ryšio vartotojų skaičius sparčiausiai augo Lietuvoje, kur metinis vartotojų skaičiaus augimas sudarė 37 proc. Antroji didžiausią aktyvių judriojo ryšio vartotojų skaičiaus augimą turėjusi šalis buvo Liuksemburgas (17 proc. metinis augimas), o tarp naujųjų ES narių antroji didžiausią šio skaičiaus augimą turėjusi šalis buvo Estija (16 proc. metinis augimas). Pagal judriojo ryšio skverbtį (117 proc., matuojant aktyviais vartotojais 2005 m. spalio mėn. duomenimis) Lietuva užima antrą vietą visoje ES po Liuksemburgo (150 proc.). Naujųjų ES šalių kontekste po Lietuvos antroji didžiausią judriojo ryšio vartotojų skaičių turėjusi šalis yra Čekija (105 proc. skverbtis).
EK ataskaitos duomenimis, visos ES mastu Lietuvoje išlieka pigiausios judriojo ryšio paslaugos mažo vartojimo (gyventojų) segmente; vidutinio vartojimo segmente ir didelio vartojimo (verslo vartotojai) segmente Lietuvoje taikomos judriojo ryšio kainos taip pat vienos pigiausių (atitinkamai 5 ir 8 pigiausios visoje ES).
Plačiajuosčio ryšio skverbtis (5,76 proc.) Lietuvoje 2005 m. spalio mėn. duomenimis buvo 1,7 karto didesnė už plačiajuosčio ryšio skverbties naujosiose ES šalyse (ES-10 regiono) vidurkį (3,43 proc.). Lietuvoje užfiksuota plačiajuosčio ryšio skverbtis buvo ketvirta didžiausia ES-10 regione.
Lietuva taip pat patenka tarp nedaugelio ES šalių, kuriose xDSL technologijomis teikiamas plačiajuostis ryšys nesudaro 50 proc. rinkos – kitomis technologijomis teikiamo plačiajuosčio ryšio dalis Lietuvoje yra 57 proc., ir tai yra geriausias rodiklis 25 šalių mastu. EK iš teigiamos pusės akcentuoja Lietuvoje sparčiai vystomas optines ir bevieles plačiajuosčio ryšio technologijas. EK pateikti duomenys leidžia teigti, kad technologinė konkurencija Lietuvos plačiajuosčio ryšio rinkoje yra intensyviausia visoje ES, ir tai rodo dideles konkurencijos perspektyvas naujųjų elektroninių ryšių paslaugų srityje. Tai patvirtina ir naujiesiems operatoriams tenkanti šios rinkos dalis – 42 proc., ir tai yra trečias geriausias ES-10 regione ir šeštas geriausias rezultatas ES-25 regione.
Lietuvos vartotojams yra taikomas mažiausias fiksuoto telefono ryšio abonentinis mokestis – pats mažiausias gyventojų segmente ir antras mažiausias verslo segmente. Lietuvos vartotojai taip pat moka vienas mažiausių mėnesio sąskaitų už paslaugų krepšelį – pagal Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) metodiką EK nustatė, kad Lietuvoje yra trečia mažiausia gyventojų segmento mėnesio sąskaita visoje ES.
Su ataskaita galima susipažinti Europos Komisijos tinklalapyje http://europa.eu.int/information_society/policy/ecomm/implementation_enforcement/annualreports/11threport/index_en.htm. Ataskaita taip pat skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos tinklalapyje www.rrt.lt.