Valdyti galingą prekybos centrą, turgų, mažytę parduotuvę – iššūkis kiekvienam jų vadovui. Vieniems iššūkiu tampa išlaikyti milžiniškus pirkėjų srautus, kitiems – stengtis juos pritraukti ir neprarasti.
Smulkieji ir vidutiniai verslininkai pripažįsta, kad iš tradicinių apsipirkimo vietų didieji prekybos centrai nurėžė nemenką pirkėjų dalį, tačiau vis tiek nenuleidžia rankų ir į ateitį žvelgia optimistiškai.
Papildo vieni kitus
Tiek modernioji, tiek tradicinė prekyba turi privalumų bei trūkumų. Privalumai tampa pagrindiniu įrankiu išlaikyti pirkėją bei išgyventi šiandieninėje rinkoje.
„Nemanau, kad mus pasmaugs prekybos centrai. Nenoriu galvoti apie tai, kad neliks klientų. Į ateitį žvelgiu optimistiškai”, – šypsojosi apie metus uostamiestyje gyvuojančios parduotuvės-kavinės „Šokoladinė” savininkė Irina Medvedeva.
„Žmogus į turgų ateina visai su kita nuostata nei į prekybos centrą. Turgus yra derėjimosi vieta ir dar magaryčių gali gauti. Žmogus čia ateina turėdamas laiko”, – teigė senojo turgaus direktorė Ramutė Kubilienė.
„Turgus, mažos parduotuvės visada išliks. Prekybos centrai nėra jų konkurentai. Manau, kad siūlydami įvairias koncepcijas prekybos centrai ir tradicinės apsipirkimo vietos tiesiog papildo vieni kitus”, – sakė Klaipėdos „Akropolio” valdytojas Ovidijus Zibalis.
Lankosi milijonai
Per pirmąjį veiklos mėnesį Klaipėdos „Akropolyje” apsilankė daugiau nei milijonas pirkėjų. Prognozuojama, kad į prekybos ir pramogų centrą uostamiestyje per metus ateis apie 8 milijonus žmonių.
Vadovauti „Akropoliui” O.Zibaliui buvo ir tebėra iššūkis. „Iki tol vadovavau „T-Market” prekybos centrų plėtrai Latvijoje. Per pusketvirtų metų atidarėme 75 prekybos centrus kaimyninėje šalyje. Tai taip pat buvo įdomus ir aktyvus darbas, tačiau „Akropolis” – tai jau aukščiausioji šio verslo lyga”, – teigė jis.
O.Zibalio manymu, „Akropolis” keičia klaipėdiečių bei visos Vakarų Lietuvos žmonių gyvenimą bei įpročius. Čia lankytojas gali rasti didžiausią prekių pasirinkimą, nuolaidas, turi galimybę įsigyti viską vienoje vietoje. „Akropolis” – tai ne tik prekybos, bet ir pramogų centras. Klaipėdiečiai, manau, laukė modernių laisvalaikio pramogų – jie noriai renkasi čiuožti mūsų ledo arenoje, pietauti ar vakarieniauti restoranuose. Pavasarį, kai duris atvers 24 takelių boulingas, 6 salių kino centras, vaikų žaidimų šalis „Euroopa”, mūsų lankytojai ras dar daugiau pramogų”, – tikino „Akropolio” vadovas.
Nelaiko konkurentais
O.Zibalio teigimu, „Akropolis” pagyvino viso regiono gyvenimą. Į šį prekybos ir pramogų kompleksą atvyksta daug Palangos, Gargždų, Šilutės, kitų rajonų gyventojų.
„Stambus verslas, tokie prekybos ir pramogų centrai kaip „Akropolis” suteikia žmonėms didesnį pasirinkimą, galimybę prekių įsigyti pigiau – tai, manau, svarbiausias privalumas”, – vertino pašnekovas.
Anot A.Zibalio, uostamiestyje tiesioginių konkurentų jie neturi. „Akropolio” koncepcija – sukurti prekybos ir pramogų centrą po vienu stogu, anot A.Zibalio, yra unikali ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.
„Visur Vakaruose yra didieji prekybos centrai, kur kas didesni nei Lietuvoje, tačiau ten pat gyvuoja ir nedidelės parduotuvėlės, smulkusis verslas, traukiantis pirkėjus unikaliomis, dažnai namų darbo prekėmis, labiau šeimynine, kaimyniška atmosfera. Taip turėtų būti ir Lietuvoje”, – sakė O.Zibalis.
Ryja, bet nepraris
Senojo turgaus direktorė R.Kubilienė pripažino, kad naujai atidaromi prekybos centrai nurėžia nemažai klientų. „Patys mūsų prekybininkai išsigąsta. Jie yra tarsi šoko būsenos ir nuleidžia rankas, sako, kad jie uždus. Prekybos centrai mus ryja, tačiau nebus taip, kad praris”, svarstė pašnekovė.
Anot R.Kubilienės, prekybos centrai yra viena vaga, turgus – kita. „Prekybos centre apsiperki ir išleki. O turguje gali pasižmonėti, pabendrauti, išsiteirauti apie ūkį, politiką”, – šypsojosi R.Kubilienė.
Turguje žmogus visada gaus patarimą, kaip sodinti, auginti. Jei kas nepavyksta, pirkėjas grįžta atgal ir gali pasikonsultuoti su pardavėju. R.Kubilienės manymu, gyvas bendravimas, kurio nerasi parduotuvėje, yra vienas iš turgaus privalumų. Tačiau pagrindinis turgaus pliusas – galimybė derėtis.
Leidžia laisvalaikį
Taip pat turgus, anot direktorės, yra greitesnė prekybos forma. Pirkėjas iš anksto gali užsisakyti šviežios skerdienos ar kitų prekių: „Anksti rytą atlekia verslininkai. Jiems reikia šviežių žalumynų, gėlių barui papuošti. Iš anksto užsiprašo, kiek reikės skerdienos, ją pasiima ir išlekia”.
Vyresnio amžiaus klaipėdiečiai turguje susitinka su kaimynais, draugais iš sodų. Vieni prekiauja, kiti – perka. „Žmonės čia leidžia laisvalaikį. Ypač tai matyti anksti pavasarį, kai pasirodo pirmieji daigai, gėlės”, – sakė R.Kubilienė.
Nuo pavasario iki rudens turguje jaučiamas šurmulys. Tačiau šaltuoju metu jis apmiršta. Anot direktorės, turgaus prekybos sezoniškumas yra vienas didžiausių jo trūkumų.
R.Kubilienė neslėpė, kad turguje pasitaiko įvairiausių incidentų, apie kuriuos būtų galima ištisą knygą parašyti.
Turguje nėra lengva pačiam prekybininkui. „Stovėti ant kojų ištisą dieną pareikalauja ir sveikatos, ir geros nuotaikos – juk negali su pirkėju būti grubus”, – sakė R.Kubilienė.
Vertina užsieniečiai
Tiltų gatvėje esančioje parduotuvėje-kavinėje „Šokoladinė” patenkintas liks net didžiausias šio saldumyno gurmanas. Savininkė I.Medvedeva neslėpė, kad naujai užsukusį lankytoją neretai išgąsdina šokolado kaina. Tačiau tokio šokolado galima rasti tik specializuotoje parduotuvėje. Iš belgiškos žaliavos ir receptūros šokoladas yra gaminamas rankomis.
I.Medvedeva pasakojo, kad tokias specializuotas mažas parduotuvėles labai mėgsta į Klaipėdą atvykę turistai iš Anglijos ar Vokietijos. Vasarą „Šokoladinę” aplanko būriai užsienio turistų. Jie vertina rankų darbo produkciją, o kaina palyginti žymiai mažesnė nei jų šalyse.
Pramogauja pensininkės
Apie metus veikianti „Šokoladinė” turi ir nuolatinių klientų klaipėdiečių. „Iš kito miesto galo kartą per savaitę atvažiuoja trys pensininkės. Jos pasidaro sau šventę – išgeria karšto šokolado, užsisako likerio, porą saldainiukų ir pramogauja”, – šyptelėjo verslininkė.
Ypač karšto šokolado mėgsta išgerti vyrai.
Anot I.Medvedevos, mažos parduotuvės, kavinukės teikia jaukumo, pasisėdėjimas čia tampa savotiška pramoga. „Kurie užeina, paragauja šokolado – vėl grįžta. Kartais užeina ir stebisi kainomis, sako, kad jiems per brangu. Bet mažoje parduotuvėje tu gali sustabdyti žmogų ir pasiūlyti paragauti”, – privalumus vardijo pašnekovė.
Smulkioji verslininkė teigė, kad kartais sunkumų sukelia miesto valdininkai. Tačiau ji nesigaili pradėjusi šį verslą ir ateityje žada atidaryti dar vieną parduotuvę.