Jau žinomos paslaptimis apgautos dviejų Lietuvos jūrininkų – 61 metų Jurijaus Nikitino ir trejais metais jaunesnio Rimanto Karaliuko – mirties praėjusią vasarą prie Švedijos krantų priežastys.
Po įvykio praėjus aštuoneriems mėnesiams Švedijos teisėsaugininkai oficialiai informavo Klaipėdos apylinkės prokuratūrą, kad klaipėdiečiai užduso dėl deguonies trūkumo.
Švedai lietuvių mirtį konstatavo kaip nelaimingą atsitikimą ir baigė bet kokį su šiuo įvykiu susijusį tyrimą. Pastarojo metu jokios nusikalstamos veikos požymių neaptikta.
Sekdami švedais, ikiteisminį tyrimą, pradėtą siekiant nustatyti jūrininkų mirties priežastis, tikriausiai nutrauks ir Klaipėdos VPK Jūrų uosto policijos skyriaus pareigūnai.
Dėl Lietuvos jūrininkų mirties pradėtą tyrimą švedų prokurorai nutraukė dar praėjusių metų rugpjūtį. Jau tada jie neabejojo, jog klaipėdiečiai mirė įvykus nelaimingam atsitikimui, tačiau trūko Švedijos teismo medicinos ekspertų patvirtinimo.
Taip pat konstatuota, kad nusikaltimo sudėties nėra ir laivo, kuriame vyrai dirbo, kapitono Remigijaus Steponavičiaus veiksmuose, nors iškart po nelaimės manyta, kad jis gali būti kaltas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo bei sveikatos sužalojimo, taip pat dėl darbo saugos taisyklių pažeidimo.
Nekalba apie kompensacijas
Klaipėdiečių kūnai į namus iš Karlshamno (Švedija) parplukdyti keltu cinkuotuose karstuose. Tikėtasi, kad velionių artimieji ir Klaipėdos teisėsaugininkai pareikalaus atlikti papildomą ekspertizę tiksliai mirties priežasčiai nustatyti, tačiau vėliau nutarta pasikliauti švedų specialistų išvadomis.
Uostamiesčio policininkai vis dar laukia Valstybinės darbo inspekcijos išvadų. Nuo jų priklausys, ar tyrimas bus perkvalifikuotas pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį – darbo saugos taisyklių pažeidimo, sukėlusio žmonių mirtį.
Laivo LBB-1032, kuriame įvyko nelaimė, savininkės AB „Senoji Baltija” ir jį išsinuomojusios UAB „Sedija” vadovai apie galimas kompensacijas mirusiųjų šeimoms nekalba.
„Senosios Baltijos” direktorius Mindaugas Rimeikis sako, jos pirmiausia reikia sulaukti išvadų apie tikslią jūrininkų mirties priežastį.
„Mes tų išvadų dar nematėme, tad kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad padengėme jūrininkų kūnų pargabenimo iš Švedijos bei laidotuvių išlaidas”, – vakar sakė M. Rimeikis.
Nežinomas skystis
Nelaimė iš Švedijos į Klaipėdą plaukusiame mažojo galinio tralavimo žvejybos traleryje LBB-1032 įvyko praėjusių metų birželio 28-ąją. Išplaukus iš Kalskronos uosto, atviroje Baltijos jūroje, žuvo į triumą nusileidęs vyriausiasis laivo mechanikas R. Karaliukas ir tralų meistras J. Nikitinas.
Įtariama, kad jie mirė apsinuodiję jame buvusios skystos masės išskirtomis dujomis. Ištyrę teršalus Klaipėdos higienistai nustatė, jog nuodingos dujos išsiskyrė dėl žuvies ir jos atliekų puvimo.
Laivo kapitonas R. Steponavičius teigė nežinąs, kokį skystį iškrovus žuvį į laivo triumą sugrąžino švedai. „Gal mums buvo supiltas neaišku nuo kada čia laikytas nešvarus vanduo, o mes dar kelias dienas stovėjome krante, kur skystis toliau švinko. Mes laikėme triumą atidarytą, bandėme vėdinti, tačiau tai nepadėjo”, – sakė jis.
Tarptautinėse taisyklėse sakoma, kad uoste prisišvartavusių laivų atliekos paliekamos krante. Jei laivas išplaukia iš uosto su atliekomis, dėl to kaltas uostas, kuris net gali būti įtrauktas į juodąjį sąrašą.
Lietuvos jūrininkai sako, kad su jais, kaip ir latviais bei estais, kol kas nėra skaitomasi. Europos Sąjungoje jie esą laikomi antrarūšiais žvejais, kuriems civilizuotų šalių taisyklės netaikomos.