Tolimųjų reisų vairuotojai – deficitas

Chroniškas vilkikų vairuotojų trūkumas verčia keisti įstatymus ir atsigręžti į Rytus

Transporto firmų vadovai jau keletą metų bėdoja dėl nemaloniai sparčiai augančios disproporcijos tarp tolimųjų reisų vairuotojų, atkeliaujančių į darbo rinką ir paliekančių ją. Pensinio amžiaus sulaukusių ar sėslesnį užsiėmimą pasirenkančiųjų vilkikų vairuotojų pakeisti nėra kuo. Jaunimas abejingai stebi viliones ir beveik europinį lygį pasiekusiais atlyginimais, ir galimybėmis pamatyti pasaulio. Būgštaujama, kad, nepavykus pakeisti šių tendencijų, solidžiais laimėjimais logistikos versle garsėjančios Lietuvos transporto bendrovės patirs krizę.

Jaunystė nebus kliūtis

Analizuodamas susidariusią situaciją vežėjų asociacijos „Linava” prezidiumo narys, VšĮ „Linavos mokymo centras” valdybos pirmininkas, kauniškės transporto bendrovės „Arčia” transporto vadovas Antanas Kačinskas pastebėjo, kad, skirtingai, nei buvo nuogąstaujama, tolimųjų reisų vairuotojų gildiją aplenkė migracijos banga.

„Skirtingai nei statybininkai ar panašių profesijų žmonės, laimės ieškoti užsienyje pasišovė sąlyginai nedaug tolimųjų reisų vairuotojų. Tai galima paaiškinti tuo, kad jau ir Lietuvos transporto firmos savo darbuotojams sukuria tokias pat sąlygas bei moka panašų atlyginimą, kaip ir šalys Europos senbuvės. Automobilių parkas identiškas, darbo ir poilsio režimas privalomas visiems, todėl didelio skirtumo, kur dirbti, nėra. Bėda ta, kad apskritai nėra kam dirbti. Egzistuoja daugybė lengvesnės duonos alternatyvų. Vairuotojo darbas iš tiesų pakankamai sudėtingas, atsakingas ir sunkus”, – sakė Antanas Kačinskas.

„Linavos” prezidiumo nario teigimu, kuo pakeisti senstančią (sunkvežimių pilotų amžiaus vidurkis svyruoja apie 55 metus) tolimųjų reisų vairuotojai gvardiją neranda ir Olandijos, Belgijos, Anglijos transporto kompanijos. Čia, kaip ir Lietuvoje, lig šiol buvo numatytas 21 metų amžiaus cenzas sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams, todėl bazinį išsilavinimą įgiję (t.y. baigę 9 klases) vaikinukai, net įsivaizduojantys save šiame amplua, paprastai „nesulaukia” dienos, kai gali vilkiku leistis į dviejų trijų savaičių ekspedicijas po Europą, ir pasirenka kitą užsiėmimą.

„Transporto įmonių vadovai suvokia riziką, susijusią su vairuotojo amžiumi, patirtimi ir branda, todėl normaliomis sąlygomis vargu ar patikėtų šimtus tūkstančių kainuojančius vilkikus ir krovinius 18 ar 19 metų jaunuoliams. Tačiau padėtis tokia, kad rinktis paprasčiausiai nėra iš ko. Dėl šios priežasties „Linava” pasekė kolegų iš kai kurių Europos šalių pavyzdžiu ir inicijavo Saugaus eismo įstatymo pataisą, kurioje numatoma sumažinti amžiaus apribojimą nuo 21 metų iki 18 metų vairuotojams, kurie siekia įsigyti teisę vairuoti C ir E kategorijų transporto priemones. Tikimės, kad tai padės bent iš dalies spręsti vairuotojų trūkumo problemą bei paskatins jaunimo susidomėjimą vairuotojo profesija”, – sakė Antanas Kačinskas.

Klausiami, ar nebijo avaringumo ir nuostolių augimo, įteisinus tokių jaunų ir nepatyrusių vairuotojų veiklą, pašnekovai pripažino, kad tai tam tikras kompromisas, tačiau patikino, kad dažnai nepasitikėjimas neturi pagrindo.

„Avaringumo statistika iš tiesų verčia į jaunus žmones žiūrėti su tam tikru nepasitikėjimu, tačiau žinant pavojus, galima atitinkamai jiems rengtis – koreguoti mokymo programą, trukmę, padėti suvokti jaunuoliams tenkančią atsakomybę”, – tvirtino asociacijos „Linava” antrinės įmonės VšĮ „Linavos mokymo centras” direktorius J.Salenekas.

Beje, šios profesijos praktiškai nesirenka moterys, nors valdyti modernų sunkvežimį reikia tiek pat fizinės jėgos kaip ir vairuojant lengvąjį automobilį. Komentuodami šį faktą pašnekovai spėjo, kad tai greičiausiai susiję su tradicijomis ir kai kuriais stereotipais. Tarkim, didžiuosiuose Lietuvos miestuose gausu troleibusus vairuojančių damų, tačiau beveik nėra moterų – autobusų vairuotojų. Teigiama, jog vienoje iš Europos vežėjų lyderėje Olandijoje tarp visų tolimų reisų vairuotojų moterų yra apie 2 proc.

Pasiteiravus, kaip sekasi bene 10 profesinio ugdymo įstaigų, prieš kelerius metus pasišovusių rengti didžiųjų sunkvežimių vairuotojus, A.Kačinskas sakė, jog, jo žiniomis, pernai tik trims iš jų – Alantos technologijos ir verslo mokyklai, Kėdainių profesinio rengimo centrui ir Vilniaus technologijos kolegijai – pavyko sukomplektuoti studentų grupes.

Gelbės kaimynai

A.Kačinskas atkreipė dėmesį į paradoksą, jog vairuotojų trūkumą dar labiau apnuogino sėkminga Lietuvos transporto įmonių veikla. Sugebėję įveikti visus pereinamojo laikotarpio ES prieangyje sunkumus, atlaikę konkurencinį spaudimą, mūsiškiai vežėjai įsisavino nemažai naujų maršrutų, pasirašė kontraktų ir padidino sunkvežimių parką. Šiuo metu vien tarptautinių pervežimų sektoriuje zuja beveik 17000 vilkikų. Per praėjusius metus jų skaičius ūgtelėjo maždaug 20 proc.

„Guostis galime tuo, kad, tarkim, kaimyninės Baltarusijos transportininkai gali pasigirti kur kas kuklesniais laimėjimais, todėl jų vairuotojai noriai priima pasiūlymus dirbti mūsų įmonėse. Pernai „importavome” 241 tolimųjų reisų vairuotoją iš Baltarusijos, o šiemet vien per sausį – 45. Dar 50 prašymų leisti įdarbinti jau užregistruota”, – nurodė „Linavos” prezidiumo narys.

Tiesa, tai irgi susiję su papildomais rūpesčiais ir rizika. Tokiems darbuotojams reikia parūpinti vizas, laikinus leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje. Šie formalumai tvarkomi iki trijų mėnesių. Be to, pastebimai skiriasi ir slavų mentalitetas.

„Įmonių vadovai, kuriose dirba vairuotojai iš Baltarusijos, pastebėjo, jog jiems reikia itin detaliai ir griežtai nurodyti, kokiomis aplinkybėmis kaip elgtis, ką daryti kategoriškai draudžiama, nes kartais „improvizacijos” būna stulbinančios. Tarkim, vienas pusamžis vyriškis, pristatęs krovinį Rusijos gilumoje ir gavęs už jį pinigus, pakeliui į namus dingo visai savaitei. Kai buvo rengiamasi skelbti oficialią paiešką, jis atsirado pats ir paaiškino, kad buvo dukros vestuvės, kad reikėjo surengti vaišes ir nupirkti dovanas… Išleistus pinigus jis žadėjo atidirbti”, – anekdotinę istoriją prisiminė J.Salenekas.

Pašnekovai taip pat pripažino, jog nors „importiniai” vilkikų vairuotojai paprastai jau būna pakankamai patyrę, papildomų problemų kelia ne vieno jų polinkis į alkoholinius gėrimus. Nors lietuviai vairuotojai taip pat kartkartėmis „užgeria”, baltarusiai tai padaro kiek dažniau, o jų „pramogos” trunka ilgiau.

Beje, transportininkai patikino, kad nors naujos kartos tolimų reisų vairuotojai dėl panašių priežasčių vengia reisų į buvusias SSRS valstybes, rizika susidurti su pakelių reketininkais ar korumpuotais pareigūnais akivaizdžiai sumažėjusi. Tiksliau, tapo praktiškai tokia pat, kaip ir Vakarų Europoje. Pastarojoje kartais netgi kyla daugiau rūpesčių dėl nelegalių migrantų, kurie pjausto vilkikų tentus ir slepiasi puspriekabėse, norėdami patekti į Didžiąją Britaniją ar kitas šiuo požiūriu patrauklias šalis.

Kvalifikacijos kartelė kyla

LMC vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastaraisiais metais gerokai išaugo reikalavimai tolimųjų reisų vairuotojams. Jie privalo žinoti daugybę procedūrų, susijusių su muitinės reikalavimais, pavojingų krovinių gabenimu, turi sugebėti bent minimaliai susikalbėti didžiųjų ES valstybių kalbomis ir t.t.

„Mes pakankamai tiksliai prognozavome, su kokiomis problemomis susidursime pasikeitus verslo aplinkai ir įsigaliojus naujiems reikalavimams. Ruošdamiesi jas spręsti parengėme kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas. C-E kategorijų vairuotojo pažymėjimus turintys vyrai pas mus gali įgyti visą žinių ir įgūdžių paketą, kurio reikia tolimųjų reisų vairuotojams.

Bėda, kad netgi vietinių pervežimų rinkoje pradedamas jausti darbo jėgos trūkumas”, – pastebėjo J.Salenekas.

Pašnekovų teigimu, gerai yra tai, kad kol kas Lietuvoje spėjama reaguoti į ES lygiu griežtėjančius reikalavimus logistikos verslui.

LMC aktyviai rengiasi įgyvendinti 2003-iųjų liepos 15 dieną priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo reikalavimų.

Ši direktyva taikoma valstybių ES narių ir ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kuriuos samdo valstybėje narėje įsteigta įmonė. Taikoma vairuotojams, kurie turi ar siekia įgyti teisę vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D ar DE kategorijų transporto priemones.

„Kvalifikacijos sistema apima pradinį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą kas penkerius metus. Pradinės kvalifikacijos įgijimo galimybės – kursų lankymas (140 val. teorijos ir 10 val. praktinio vairavimo arba 280 val. teorijos ir 20 val. praktinio vairavimo) ir egzaminas arba tik egzamino laikymas. Egzaminui numatyta 4 val. teorijos, 1,5 val. praktinio vairavimo. Kvalifikacijos tobulinimui kas 5 metai numatytas 35 val. kursų lankymas. Tikėtina, kad bus galimybė kvalifikaciniams egzaminams pasirengti ir savarankiškai”, – pasakojo J.Salenekas.

Direktyvos reikalavimai į Lietuvos teisės aktus turi būti perkelti iki 2006-ųjų rugsėjo, tačiau jau dabar „Linava” rengiasi kurti naujus mokymo ir saugaus eismo centrus, kuriuose vežėjams bus padedama pasirengti kvalifikacijos egzaminų laikymui. Konsultuoti šioje srityje asociaciją sutiko stambiausias Austrijos saugaus eismo centras.