Tiesioginių merų rinkimų projektas padėtas į tolimesnės perspektyvos darbų stalčių
Kitąmet tiesioginių merų rinkimų Lietuvoje dar nebus. Tai paaiškėjo vakar po keturių valdančiųjų partijų koalicinės tarybos posėdžio. Jame taip pat kalbėta, kas turėtų būti atsakingas už Europos Sąjungos milijardinių lėšų paskirstymą.
Idėjos įgyvendinimas atidedamas
„Priėjome išvadą, kad vargu ar galime suspėti padaryti reikiamas pataisas Konstitucijoje iki 2007 metais įvyksiančių savivaldos rinkimų”, – teigė A.Brazauskas.
Valdančiosios partijos pripažino pritariančios pačiai tiesioginių rinkimų idėjai, bet nerandančios bendros kalbos dėl tokiu būdu išrinktų merų įgaliojimų. „Smarkiai skiriasi nuomonės, koks turi būti savivaldos modelis įvedus tiesioginius merų rinkimus. Iki šiol svarstyti du modeliai netiko daugeliui politikų, todėl, matyt, reikia ieškoti trečio varianto”, – sakė A.Paulauskas.
Anot jo, svarstytinas pasiūlymas nekeisti dabartinės įgaliojimų paskirstymo sanklodos savivaldoje. Tai reiškia, kad tiesiogiai išrinktas meras galėtų vadovauti tarybai, o vykdomoji valdžia priklausytų mero ir tarybos skiriamai administracijai.
Pagal iki šiol siūlytus variantus tiesiogiai išrinktas meras vadovautų administracijai arba būtų ir tarybos, ir administracijos vadovas. Pastarasis modelis kelia abejonių dėl neatitikimo valdžių padalijimo principui. Pirmasis variantas kai kam nepriimtinas dėl dvivaldystės baimės, nes taryba turėtų savo atskirą vadovą.
„Mums bet kuriuo atveju nebeužteks laiko Konstitucijos pataisoms dėl savivaldos reformos, todėl neforsuosime to dalyko”, – teigė Seimo Pirmininkas.
Rengiamas kitoks pasiūlymas
Valdančiosioms Darbo ir Socialdemokratų partijoms nesutariant dėl europietiškų milijardų dalybų, vakar susirinkusioje Koalicijos taryboje šiam klausimui nebuvo skirta daug dėmesio. „Tik trumpai pasidalijom nuomonėmis ir nusprendėm, kad dar kartą tai aptarsime, kai bus parengtas naujas Finansų ministerijos pasiūlymas, kaip reikėtų spręsti tą klausimą”, – po pusantros valandos trukusio posėdžio sakė socialdemokratų lyderis, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas.
Jis nekonkretizavo, koks bus tas naujas pasiūlymas. „Leiskit pasvarstyti. Jis gana sudėtingas, vienu dviem sakiniais nepasakysi”, – kalbėjo premjeras.
Valdančiosios Valstiečių liaudininkų partijos pirmininkė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pareiškė, kad naujai kuriamas pasiūlymas yra „visai neblogas, priimtinas”.
Bet Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas ir socialliberalų lyderis, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, atsisakė ką nors pasakyti šiuo klausimu teigdami, kad pirmiausia nori susipažinti su rengiamu projektu.
„Kitą savaitę turėtume apsispręsti”, – sakė Ministras Pirmininkas.
Neoficialiomis žiniomis, naujai rengiamas pasiūlymas atitinka A.Brazausko poziciją, tačiau projekte bus ir kompromisinių elementų, pavyzdžiui, kitoms institucijoms suteikiama daugiau teisių vertinant ES finansavimui teikiamus projektus.
Aistros dėl lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo
Koalicinėje taryboje buvo aptartas ir įtampą santykiuose su Lenkija keliantis vardų ir pavardžių rašymo taisyklių klausimas. Lenkija reikalauja, kad Lietuvoje gyvenančių lenkų vardai ir pavardės pasuose būtų rašomos originalo kalba. Lietuvos įstatymai to nenumato, todėl vardai ir pavardės lietuvinamos.
Seime yra įregistruotas įstatymo projektas, kuris numato, kaip spręsti šią problemą. Tačiau nesutariama dėl šio projekto priėmimo. Koalicijos taryba paprašė konstitucinės teisės ekspertų pateikti savo išvadą, ar toks įstatymas gali būti priimtas.