Beveik du trečdaliai (63 proc.) Europos, tarp jų ir Lietuvos gyventojų, remia Konstitucijos Europai idėją, o jai prieštarauja 21 proc. europiečių. Tokius rezultatus atskleidė „Eurobarometro” tyrimas, kurį „TNS Opinion & Social” atliko Europos Komisijai. Šio tyrimo metu buvo apklausta beveik 30 tūkst. žmonių 25-e ES šalyse.
Tyrimo duomenimis, parama Konstitucijos Europai koncepcijai išaugo dviem procentiniais punktais nuo 2005 metų birželio, kuomet Prancūzija ir Olandija atmetė šią idėją referendumų metu. Įdomu tai, kad dabar Olandijoje parama šiai idėjai išaugo net 9 procentiniais punktais iki 62 proc., o Prancūzijoje – 7 punktais (iki 67 procentų).
Pasak „TNS Gallup” tyrimų direktoriaus Mindaugo Degučio, Konstitucijos Europai idėja ir toliau remiama tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse. „Net ir tose šalyse, kur buvo surengti referendumai ir Konstitucija buvo atmesta, per pastarąjį pusmetį parama jos idėjai išaugo. Tai akivaizdžiai liudija šio įstatymo svarbą”, – sakė M. Degutis.
Lietuvoje Konstituciją Europai remia daugiausiai gyventojų (64 proc.) iš Baltijos šalių. Estijoje remiančiųjų yra 49 proc., o Latvijoje – 57 proc. gyventojų. Didžiausio palaikymo ši idėja sulaukė Vokietijoje (74 proc.) ir Italijoje (70 proc.), tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje parama jai sumažėjo iki 46 procentų.
Anot M. Degučio, nors viešoji nuomonė apie Europos Konstitucijos ateitį yra optimistinė, vis tik beveik pusė (49 proc.) ES gyventojų mano, kad ji turėtų būti persvarstyta. „Galima prognozuoti, kad Europos Sąjungos laukia nelengvos diskusijos šiuo klausimu, siekiant, kad dokumentas būtų ratifikuotas ateities referendumuose”, – sakė M. Degutis.
Tyrimo duomenimis, nuomonę, kad Konstitucija turėtų būti persvarstyta, išsakė net 48 proc. Lietuvos gyventojų. 21 proc. šalies žmonių mano, kad Konstitucijos ratifikavimo procesas turi būti tęsiamas, o 8 proc. – kad jos reikėtų atsisakyti. Panašią nuomonę turi ir dauguma ES piliečių.
Dėl Konstitucijos Europai persvarstymo pasisakė net 65 proc. Prancūzijos ir 64 proc. Olandijos gyventojų. „Taigi, referendumai šiose dvejose šalyse nesibaigė troškimu apskritai atmesti Konstitucijos idėją: šios nuomonės laikosi atitinkamai tik 15 ir 16 proc. žmonių”,- sakė M. Degutis.