Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininko, vyriausiojo Klaipėdos krašto onkologo, Klaipėdos ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėjo Alvydo Česo pateikti duomenys nedžiugina: moterų sergamumas krūties vėžiu plinta visame pasaulyje, ir ši, pasak jo, 21 amžiaus rykštė paliečia vis jaunesnes moteris.
Galima tik pasidžiaugti, jog kartu stiprėja viltys įveikti klastingą ligą naujomis diagnostikos bei gydymo galimybėmis, moterų dalyvavimu valstybinėse patikros programose bei akcijose.
Labiausiai paplitęs
„Didžiausias sergamumas krūties vėžiu yra tarp 60-65 metų moterų, tačiau daugiausiai nuo šios ligos, deja, miršta paties darbingiausio amžiaus, 45-55 metų, moterys, jau užauginusios vaikus ir galinčios atsidėti karjerai. Šio mirtingumo mastai aplenkia net širdies ir kraujagyslių ligas”, – pasakoja daktaras.
Tarp moterų krūties vėžys labiausiai paplitęs – per metus Lietuvoje diagnozuojama apie 1300 naujų atvejų. Beje, vyrus dažniausiai pakerta priešinės liaukos vėžys – 2003-iaisiais užregistruota beveik 1900.
Kodėl vėžys jaunėja? „Manau, kad sudėtingas šiuolaikinis gyvenimas atneša ir neigiamų faktorių. Moterys vėliau gimdo, naudoja kontraceptikus, dirba intensyvų darbą, nesuderina poilsio režimo ir pan. Tad atsiranda pokyčių ir krūties ląstelėse. Jos mutuoja. Jauname amžiuje, jei ląstelės mutacija įvyko, dėl greitesnės medžiagų apykaitos ir navikas greit auga, agresyvėja. Prieš 20-30 metų sergančiosioms krūties vėžiu skiriama chemoterapija padėdavo pasiekti ilgalaikes remisijas, nes, manoma, buvo mažiau navikinių mutacijų dėl išorinių faktorių. Šiandien net aukštų technologijų medikamentai, skirti gydyti pažeistai ląstelei, neleidžia pasakyti, kad išgydysime pacientę. Tai rodo, kad navikinė ląstelė prisitaiko prie aplinkos, mutuoja vėl, ir naujieji medikamentai, kurie buvo skirti pakitusiai ląstelei paveikti, jos neatpažįsta ir liga progresuoja.”
Anksčiau diagnozuojama
Gydytojas džiaugiasi, kad krūties vėžį vis dažniau pavyksta diagnozuoti ankstyvos stadijos. Jau keletas metų, kai ankstyva stadija nustatoma šiek tiek daugiau nei pusei visų šių ligonių.
Laiku diagnozavus, kai navikas lokalizuojasi tik krūtyje ir nėra pažeidęs regioninių limfmazgių, skyrus kompleksinį gydymą – operacinį, chemoterapinį, spindulinį – liga gali daugiau nebeatsinaujinti.
Didesnė problema – pažengęs krūties vėžys, kai jis pažeidęs periferinius regioninius limfmazgius ar jau metastazavęs kauluose, smegenyse, kepenyse, plaučiuose ar kitur. Kuo vėžys agresyvesnis, tuo sunkiau gydyti, tuo blogesnė prognozė.
Atlikus biopsiją ir ištyrus audinį yra nustatoma daug prognostinių faktorių, receptoriai, kurie būdingi agresyviai ligos eigai. Duomenys apie naviko struktūrą leidžia individualizuoti paciento gydymą ir taip sutaupyti lėšų, be reikalo neeikvojant brangių cheminių medikamentų.
Veikia tik vėžines ląsteles
Medikamentinė terapija, pasakoja gydytojas, įgyja vis didesnę reikšmę. Šiandien net 1-2 stadijos navikai gydomi chemine ir hormonų terapija, kad būtų užkirstas kelias ligai atsinaujinti. Priešvėžiniai cheminiai medikamentai veikia geometrine progresija besidauginančias ląsteles ir panaikina.
Galima pasidžiaugti, jog atrandami vis nauji medikamentai, kurie mažai veikia ar visai neveikia sveikų ląstelių, o naikina vien vėžines. Vienas tokių – trastuzumabas, blokuojantis vėžinėje ląstelėje esantį HER2 – žmogaus epidermio augimo faktoriaus receptorių. Vadinamoji HER2 būklė, kurią veikia šis cheminis vaistas, nustatoma 10-15 proc. sergančių moterų.
Deja, gydymo galimybes sunkina tai, kad naują vaistą iki šių metų buvo galima skirti pavieniams ligoniams. Mat vaistas, kurio kursas kainuoja apie 40 tūkst. litų, nebūdavo kompensuojamas. Tačiau šiais metais iš Privalomojo s veikatos draudimo fondo skirta lėšų, kurios leis gydymą šiuo vaistu skirti pusei šimto moterų Lietuvoje. Šiuo metu A. Česas kuria vadinamąjį algoritmą, kuriame bus aiškiai apibrėžta, kokiems ligoniams vaistas bus skiriamas. Sukūrus algoritmą vaistai būsią padalinti gydymo įstaigoms.
Visgi ribotos lėšos patenkins tik apie trečdalį poreikių, apie 100 sergančiųjų, kuriems šis vaistas padėtų, kol kas jo negaus.
„Bet ir tai gerai, – sakė gydytojas. – Jei skirsim šį vaistą tada, kada reikia ir kaip reikia, išgelbėsime nemažai gyvybių arba nutolinsime ligos atsinaujinimą daugeliui metų.”
Mat vaisto paskyrimas laiku padidina jo efektyvumą, išgyvenamumą pailgina dvigubai. Tačiau su kiekvienu naujos chemoterapijos kursu, kai prieš tai buvo jau skirta chemoterapija gydyti atsinaujinusiam krūties vėžiui, jo poveikis mažėja.
Tačiau ir šis medikamentas, perspėja jis, sukelia pašalinius reiškinius. Todėl ir būtina skyrimą griežtai motyvuoti. Paskyrus netinkamai vaistas ne padės, o pablogins sveikatą.
Rizikos faktoriai
Rizikos susirgti krūties vėžiu grupei priskiriamos moterys, kurios labai anksti pradėjo sirgti mėnesinėmis, vartoja kontraceptines tabletes. Ir ypač ši rizika didelė – vartojančiosioms pakaitinę hormonų terapiją.
„Kuo ilgiau vartota kontraceptinė ir pakaitinė hormonų terapija – tuo didesnė rizika”, – perspėja A. Česas.
Netiesioginės įtakos, mano jis, turi ir tabakas bei alkoholis. Ligą nulemti gali ir ikivėžinės ligos, kaip krūties intralatakinės papilomos, vėlyva menopauzė, buvusios traumos, daugkartiniai nėštumai ir, atvirkščiai, tai, kad moteris nėkart nebuvo pastojusi. Žinoma, ir genetinis faktorius. Nustatyti, ar moteris turi geną, kuris parodo tikimybę susirgti, šiandien jau galima ir Lietuvoje. Tam turėtų pasiryžti tos, kurių artimos giminaitės sirgusios krūties vėžiu.
Užtikrinto recepto, galinčio padėti užbėgti ligai už akių, nėra. Net 9 – 10 praėjusio amžiaus dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose paplitusi profilaktinė masektomija – operacija, kurios metu didelės rizikos susirgti krūties vėžiu moterims pašalinamas krūties liaukinis audinys ir implantuojamas dirbtinis, – garantijų nedavė. Mat kai kurioms praėjus bene 15 metų išsivystė metastazės, būdingos krūties vėžiui.
Kaip stebėti?
Norint kuo anksčiau aptikti naviko atsiradimą, gydytojas pataria moterims pačioms save nuolat stebėti. Mėnesinių viduryje išsimaudžius po dušu, kai kūnas atsipalaidavęs, apžiūrėti krūtis prieš veidrodį – ar jos simetriškos, ar neįtrūkę speneliai, ar nėra citrinos žievelės fenomeno krūties odoje, išopėjimo, guzo pažastyse, paraudimų, išskyrų iš spenelių. Šie simptomai labai svarbūs, nes didžiąją dalį navikų paprastai suranda pačios moterys. Pastebėjus ką įtartino, konsultuotis su gydytoju.
Anksti diagnozuoti ligą padeda pagalbiniai tyrimo metodai – mamograma, echoskopija. Instrumentiniai tyrimai būtini, nes navikai gali būti net neapčiuopiami. Jaunoms moterims iki menopauzės rekomenduojama iš pradžių atlikti echoskopiją, po to mamogramą. Vyresnėms, ypač pomenopauzės laikotarpiu, pagrindinis tyrimo būdas – mamografija. Norint diagnozę patikslinti, galima atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, krūties kompiuterinę tomografiją.
Patikros programos naudingos
Nors krūties vėžys Lietuvoje tarp moterų labiausiai paplitęs, medikams didžiausią nerimą kelia gimdos kaklelio vėžys – augimo tempais ir jaunėjimu. Gydytojas pateikia faktus: pagal moterų, sergančių šia liga, skaičių Europoje jau užimam 1-2 vietas. Tuo prilygstam Rumunijai, kurioje medicinos lygis daug žemesnis nei mūsų.
„Suomiai, švedai jau kaip ir nebeužfiksuoja šio vėžio atvejų, nes prieš 35-40 metų įdiegta patikros programa, įpratinusi moteris reguliariai kas dvejus metus pasitikrinti, jį visiškai išnaikino: navikas aptinkamas tik pradėjęs formuotis ir pašalinamas mikrooperacijos metu. Mes randame 3-4 stadijos navikus”, – apgailestavo A. Česas.
Lietuvoje prieš dvejus metus pradėta gimdos kaklelio patikros programa, mano jis, tokius rezultatus kaip Europoje irgi duos tik po 15-20 metų.
Geresnę situaciją žada ir krūties vėžio patikros programos bei akcijos. Jos, gydytojo duomenimis, nuo mirties, sukeltos krūties vėžio, leistų išsaugoti 45 proc. moterų.
Svarbu tik kad kuo daugiau moterų pasinaudotų valstybės suteikta galimybe laiku nemokamai pasitikrinti. Laiku diagnozuota klastinga liga – šansas pasveikti.