Eismo dalyviai raginami pranešti apie gatvėje pastebėtus Kelių eismo taisykles pažeidusius policijos automobilius
Dažnas vairuotojas, pravažiuodamas pakelėje stovintį Eismo priežiūros tarnybos ar tiesiog policijos patrulių ekipažą, bent panosėje paniurzga, esą niekieno nekontroliuojami pareigūnai besislapstydami tyko Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Dar dažniau eiliniams eismo dalyviams pasirodo, kad pareigūnai gatvėmis laksto didesniu, nei leidžiama, greičiu, o jei rieda viduriu kelio iš lėto, tai trukdo normaliu tempu važiuojantiems vairuotojams.
Supranta skirtingai
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo vienas iš straipsnių griežtai reglamentuoja: „Atlikdami saugaus eismo priežiūros funkcijas, policijos pareigūnai dirba viešai ir nesislapstydami”. Lygiai tokiais pačiais žodžiais gatvėse ir keliuose eismą prižiūrinčių pareigūnų darbą „Kauno dienai” apibūdino ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis.
„Iš tiesų vairuotojai neretai piktinasi dėl neva besislapstančių pareigūnų, tačiau reikia pridurti, kad didžiausią nepasitenkinimą paprastai mėgsta išreikšti būtent tie eismo dalyviai, kurie įkliūva ir būna nubaudžiami už vienokius ar kitokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus”, – kalbėjo S.Skvernelis.
Eismo priežiūros tarnybos viršininkas pabrėžė, kad dažnai vairuotojai būna linkę „nupiešti” situaciją savaip ir netgi paryškinti nebūtomis detalėmis.
Pasak komisaro, jei iš vienos pusės atvažiuojančios transporto priemonės vairuotojas per vėlai pastebi pakelėje dirbančius pareigūnus, jis tiesiog be reikalo pasipiktina, kad jie slapstosi, nes atvažiuojantieji priešinga kryptimi viską puikiausiai mato. Tačiau priekaištų nepagaili ir pastarieji, kadangi jiems niekas nespėja pamirksėti šviesomis ir perspėti apie atokiau dirbantį policijos ekipažą.
Greitį galima tik pamatuoti
Kalbėdamas apie policijos pareigūnų galimybes važiuoti didesniu, nei leidžiama, greičiu, S.Skvernelis išdėstė pagrindinę taisyklę: „Pareigūnams leidžiama pažeisti tam tikras Kelių eismo taisykles, tarp kurių – ir leistino greičio viršijimas, tik tuomet, kai jie skuba su įjungtais švyturėliais bei garsiniais signalais. Kitu atveju jie privalo elgtis kaip ir eiliniai eismo dalyviai ir jokių privilegijų negali turėti”.
Tiesa, niekaip neįrodysi automobilio greičio, jei jis nėra užfiksuotas su tam skirta priemone – greičio matuokliu. Tačiau, nepaisant to, S.Skvernelis pridūrė, kad žiūrint iš šalies, neretai atrodo, jog transporto priemonė viršija greitį, tačiau pamatavus greičio matuokliu, jo parodymai byloja priešingai.
Pernelyg lėtai policijos automobiliai juda gatvėje todėl, kad jie ne kažkur kitur konkrečiai važiuoja, o tiesiog patruliuoja, prižiūri viešąją tvarką. Blogai, jeigu lėtai judama ne pirmąja eismo juosta.
„Kaune, Vilniuje ar kituose miestuose, policijos komisariatuose yra pasitikėjimo telefonai, kuriais galima paskambinti ir pranešti apie pastebėtą pažeidimą, kurį padarė policijos pareigūno vairuojamas tarnybinis automobilis.
Iš tiesų, tokie policijai anaiptol garbės nedarantys faktai neturėtų likti nepastebėti ir tokią informaciją būtina paviešinti”, – tvirtino S.Skvernelis.
Tiesa, sostinės pareigūnų savivalę kiek smarkiau suvaržo dar viena detalė – ant tarnybinių policijos automobilių yra skelbiamas ne tik pasitikėjimo telefonas, bet ir specialus pačios transporto priemonės atpažinimo numeris. Tačiau S.Skvernelis patikino, kad pareigūno pažeidimą pastebėjusiam pašaliečiui užtektų įsidėmėti valstybinį mašinos numerį ir būtent jį pasakyti paskambinus pasitikėjimo telefonu.
Palydovinis ryšys pasitvirtino
Praėjusių metų pabaigoje Eismo priežiūros tarnyba pristatė naujai įdiegtą kontrolės sistemą, kuri leidžia žinoti gatvėse eismą kontroliuojančio ekipažo buvimo vietą, judėjimo kryptį, greitį ir kitokią informaciją.
„Pastaruoju metu kiekvienam patruliui yra pateikiama patruliavimo užduotis, nurodanti, kur ir kada jis privalo dirbti, todėl dabar mes akivaizdžiai matome, kaip šių instrukcijų yra laikomasi.
Taip pat galima kontroliuoti, ar pareigūnai laikosi taisyklių keliuose, o ypač – saugaus greičio, – pasakojo Eismo priežiūros tarnybos viršininkas. – Jei mums paskambinęs pilietis pasako tikslų laiką, kada matė nederamai kelyje besielgiantį pareigūnų ekipažą, mes kaipmat patikriname, ar tikrai tuo metu nurodytas tarnybinis automobilis buvo toje vietoje ir kokia trajektorija jis judėjo”.
S.Skvernelis pripažino, kad palydovinė ryšio sistema, įgalinanti kontroliuoti gatvėse dirbančius policijos pareigūnų ekipažus, pastaruoju metu yra itin naudinga, aktuali bei veiksminga, todėl pareigūnas neatmetė tikimybės, kad tokiomis priemonėmis bus aprūpinta ir daugiau Lietuvos policijos įstaigų.