Šių metų kovo mėnesį Lietuvoje lankysis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Europos Komisijos ekspertai, kurie atliks įvertinimą, kaip Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos ir visuomenės sveikatos priežiūrą užtikrinančios institucijos ruošiasi galimai gripo pandemijai. Aptarti pasiruošimą ekspertų vizitui Sveikatos apsaugos ministerijoje rinkosi šalies apskričių gydytojai ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijų atstovai. Susitikime dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga dar kartą pakartojo, kad šią savaitę nepasitvirtinęs signalas apie įtartą paukščių gripo atvejį leido tarnyboms pasitikrinti savo galimybes reaguoti į kol kas tik numanomą grėsmę ir įvertinti pasirengimą netikėtiems atvejams.
Į Lietuvą atvyksiantys ekspertai vertins šalies pasirengimo gripo pandemijai būklę, nustatys silpnąsias ir stipriąsias pasirengimo pandemijai vietas, siūlys pasirengimo pagerinimo būdus. Vizitui besirengiantys apskričių gydytojai susitikime pristatė savo pasirengimo gripo pandemijai planus, kuriuose pateikiami skaičiavimais grįsti duomenys apie galimus susirgimus kiekvienoje apskrityje, kiek pandeminio gripo metu turėtų dirbti žmonių, kaip organizuoti medikų, kurie taip pat gali sirgti, darbą, viešųjų įstaigų, masinių žmonių susibūrimo vietų (pvz.: prekybos centrų, kino teatrų) veiklą.
Susitikime dalyvavęs SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro vadovas Vytautas Gailius pristatė sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo gripo pandemijos metu galimybes. Jo teigimu, ištikus ekstremaliai situacijai, turės būti naudojami sveikatos priežiūros įstaigų kasdieninės veiklos resursai. Didelių nelaimių ir katastrofų atvejais, kai neužtenka savivaldybių ir apskričių resursų tinkamos sveikatos priežiūros organizavimui, LR Vyriausybės sprendimu, gali būti panaudotas Valstybės medicinos materialinių išteklių rezervas.
Dėl gripo pandemijos, kurios poveikis pasaulio visuomenei yra neišvengiamas, gali susirgti nuo 10 iki 50 proc. žmonių (tai rodo ankstesnės gripo pandemijos). Didelis sergančiųjų skaičius didintų sveikatos priežiūros įstaigų krūvį, būtų sutrikdytas kasdienis gyvenimo ritmas. Todėl būtina planuoti nedarbingumą, susirgimų, klinikinių konsultacijų pirminėje grandyje, hospitalizacijų bei intensyvios priežiūros apimtis. Anot V. Gailiaus, į rizikos susirgti pandeminiu gripu grupę patektų vyresni nei 65 m. amžiaus žmonės, vaikai ir paaugliai, nėščios moterys bei sergantys lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu.
Pandeminio gripo metu organizuojant pirminės sveikatos priežiūros darbą, patariama planuoti padidinti registratūros darbuotojų bei telefonų linijų skaičių registratūrose, organizuoti papildomas medikų brigadas ligonių aptarnavimui namuose, aprūpinant jas transportu ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Taip pat pertvarkyti besikreipiančių ligonių srautus taip, kad karščiuojantys ligoniai būtų priiminėjami atskirai nuo kitų ligonių, aprūpinti medicinos personalą asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Organizuojant ligoninių darbą pandeminio gripo atveju, siūloma planuoti nutraukti ligonių lankymą ligoninėse, apriboti chirurginių intervencijų skaičių ir kt.
Pagrindinė priemonė išvengiant užsikrėtimo pandeminiu gripu, kurio kilmė kol kas niekam nėra žinoma, yra sezoninė gripo vakcina, vienkartinės chirurginės kaukės, respiratoriai, rankų higiena.