Moteriai su vaiku parduotuvėje ne vieta?

„Nusprendžiau su savo mama ir 6 mėn. dukryte pasižvalgyti po prekybos centrą. Įėjome į vieną iš parduotuvių, bet tučtuojau buvome išvarytos, nes su vežimėliais negalima – išdaužysime baldus. Teko išeiti.”

„Įvažiavau su vaikišku vežimėliu į drabužių parduotuvę, esančią prekybos centre. Pardavėja iš karto man pareiškė, kad čia su vežimėliais negalima. O kai paklausiau, kur man palikti vaiką, ji ramiu veidu atsakė – ne mano reikalas. Išėjusi net apsiverkiau…” – tokio pobūdžio laiškų „Vakarų ekspresas” jau sulaukė ne vieno. Šia tema rašėme sausio 14 dienos „Šeštadienio” priede. Tąsyk pradėjome nuo laiško, kurį mums parašė Viktorija apie tai, kaip ją su vaiku išvarė iš kavinės, esančios prekybos centre, mat vežimėlis užgriozdinęs praėjimą. Tąsyk palietėme moralinį problemos aspektą. Šį kartą panagrinėkime teisinį.

Nėra vartojimo santykių

„Ar nevertėtų ant parduotuvių durų pakabinti ženklo su perbrauktu vežimėliu? Taip, kaip kai kuriose miesto vietose esama ženklų, draudžiančių vestis šunis…” – paprovokavome Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovą Vitą Joną Ūsą.

„Juk į kavinę su šunimi niekas neina. Tai ir taip savaime suprantama, nereikia jokio specialaus ženklo, – atsakė „Vakarų ekspresui” ponas Ūsas. – Pačios mamos turėtų suprasti, kad ne visur dera būti su mažamečiu vaiku. Kavinėje garsiai verkiantis vaikas gali sukelti diskomfortą kitiems klientams.”

Anot V.J. Ūso, vartotojų teisių apsaugos atstovai negali padėti tokiais atvejais, kai klientas su vaikišku vežimėliu išprašomas iš parduotuvės, mat šių atvejų negalima traktuoti kaip vartojimo santykių.

„Žmogus, tik apžiūrinėjantis prekes, dar nėra vartotojas, jei jų neperka, – paaiškino vartotojų interesų gynėjas. – Žinoma, keistas verslininkų požiūris, jeigu jie išvaro moterį, kuri atvažiavo į parduotuvę turėdama rimtų ketinimų ką nors nusipirkti. Šitaip jie skriaudžia tik save – tiesiog netenka vieno pirkėjo.”

Diskriminacija neįžvelgiama

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai tokiu atveju, kai moteris su vaikišku vežimėliu išprašoma iš parduotuvės, taip pat neįžvelgia tiesioginės diskriminacijos. Lietuvos įstatymai gina žmones, kurie yra diskriminuojami dėl lyties, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, religinių įsitikinimų.

„Mes pirmiausiai žiūrime, ar nepažeidžiamas vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymas. Viena iš sričių, kur taikomas šitas įstatymas, yra vartotojų teisių apsauga. Įstatymas garantuoja, kad ir moterims, ir vyrams turi būti sudarytos vienodos sąlygos įsigyti prekes ir paslaugas. Tačiau galima daryti prielaidą, kad iš parduotuvės ar kavinės lygiai taip pat gali būti išvarytas ir vyras, atėjęs su vaikišku vežimėliu. Taigi formaliai sunku įžvelgti diskriminaciją dėl lyties”, – pakomentavo tarnybos patarėja teisiniais klausimais Laima Vengalė.

„Kita vertus, jei nėra sudarytos sąlygos tėvams išeiti į viešą vietą su vaiku, tuo turėtų susidomėti ir Vaikų teisių apsaugos kontrolierė. Juk jei mama augina vaiką viena ir neturi kam jo palikti ar už ką pasisamdyti auklę, tai eidama į parduotuvę ji privalo vaiką palikti namuose arba gatvėje be priežiūros”, – sakė L. Vengalė.

Vaiko teisės nepažeistos

Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė „Vakarų ekspresui” teigė, kad minėtu atveju vaiko teisės nėra pažeidžiamos, kadangi vaikas į parduotuvę ar kavinę atvežamas ne tam, kad būtų patenkinti jo poreikiai.

„Tokias situacijas galiu komentuoti tik iš žmoniškų pozicijų, – sakė kontrolierė. – Jeigu mama užsuko į kavinę norėdama pašildyti vaikui maistelį ir ją iš ten išprašė, tai yra nepagarba ir nežmoniškumas.”

Kontrolierės atstovė spaudai Olga Malaškevičienė pripažino ir pati patekusi į panašią situaciją. Vienoje parduotuvėje pardavėja jai liepusi palikti vežimėlį už durų ir vaiką paimti ant rankų, jei norinti įeiti vidun.

„Neįsižeidžiau ir įvykdžiau pardavėjos nurodymus. Tik man iškilo klausimas – o jei į parduotuvę atvažiuotų žmogus su invalido vežimėliu – jį taip pat išprašytų?” – stebėjosi O. Malaškevičienė.

Gadina prekes

L. Vengalė siūlė įskaudintoms mamoms oficialiai kreiptis į parduotuvių ar kavinių administraciją. Jos nuomone, gali būti, jog pardavėjos šitaip elgiasi savo nuožiūra ir savininkai apie tai net nenutuokia.

Paskambinome į keletą uostamiesčio parduotuvių ir jų vadovų pasiteiravome, ar jie yra davę nurodymą pardavėjoms neįleisti klientų su vaikiškais vežimėliais.

Pasak „Akropolyje” esančios parduotuvės „Monton” vadovės Ilonos Šilinskienės, moterys su vaikiškais vežimėliais apdaužo parduotuvių įrangą, užgriozdina praėjimus. Be to, šitaip esą užsimaskuojančios gudrios vagilės, mat pardavėjos vežimėlių netikrina.

„Dar pusė bėdos, jei vaikas mažas ir guli vežimėlyje. Sėdintys ir vaikščiojantys vaikai būtinai ką nors valgo ir paskui purvinomis rankomis liečia prekes, – sakė I. Šilinskienė. – Iš tiesų pasigendame tokių mamyčių supratingumo. Yra erdvių parduotuvių, kur galbūt įmanoma laisvai važinėti ir su vežimėliais. Pas mus vietos mažai. Jei reikia, su vaikeliu gali pabūti ir pardavėja. Juk iš tiesų mama su vežimėliu neis į matavimosi kabiną, vis tiek turės prašyti pardavėjos, kad prižiūrėtų vaiką.”

Pasak I. Šilinskienės, kartais visos pardavėjos būna užsiėmusios ir negali prižiūrėti vaiko, tačiau, anot jos, protinga mama, kai pilna žmonų, su vežimėliu nesibraus.

„Aš net užsienyje nesu mačiusi, kad mamos į parduotuvę važiuotų su visu vežimu. Reikia šiek tiek proto turėti. Juk atėjęs pas ką nors į svečius nevažiuoji su vežimu per visą butą”, – sakė vadovė.

Parduotuvių „Sarma” tinklą valdančio koncerno „BCH retail” generalinė direktorė Baltijos šalims Ingrida Gelminauskienė sakė pirmą kartą išgirdusi, jog egzistuoja tokia problema. Jos manymu, jeigu didžiuosiuose prekybos centruose nėra specialios vietos vežimėliams palikti, tai rodo, jog nėra tokio poreikio.

Direktorė sakė labai dažnai važinėjanti į užsienio šalis ir niekur nepastebėjusi, kad prekybos centruose mamos iš viso vežiotųsi vaikiškus vežimėlius. Nepastebėjusi ir aikštelės, kurioje vežimėliai būtų parkuojami.

„Užsienyje mamos kažkaip išsprendžia tą problemą. Galima paprašyti draugės pabūti su vaiku. Galų gale mūsų prekybos centruose stovi gyvi apsaugos darbuotojai. Nemanau, kad kuris nors jų atsisakytų kelias minutes prižiūrėti vežimėlį, kol mama užsuks į parduotuvę. Juk iš tiesų yra tokių parduotuvių, kur galima pridaryti daug žalos – pavyzdžiui, indų parduotuvė. Juk klientas neatsakys, jei užkliudys stalą, kur stovi brangūs indai ir juos sudaužys”, – paaiškino I. Gelminauskienė.

Mamų komentarai

O štai taip atsiliepė moterys į straipsnį „Visuomenės turto eilutėje vaikų nėra” (sausio 14 d.) panašia tema:

Mama: „Mane lygiai taip pat sėkmingai norėjo išprašyti. Padavėjai administratoriai – dažniausiai studentinio amžiaus žmonės. Nemanau, kad jie suvokia, kad vaikas yra lygiateisis Lietuvos pilietis, kaip ir jie patys.”

Daiva: „Mes Anglijoje, ir ten vaikam viskas galima. Tokia parduotuvė būtų be ateities. Mano mažiukas supermarkete visur pageidaujamas, jam galima viskas. Kiek neįprasta, net apelsina gaunam prekybos centre, kad ramu mamai butų prekintis. Sugadina prekę – ją be problemų išneša, sutvarko, niekada neapšauks…”

Kristina: „Mes kartais leidžiame sau pramogai visa šeima nueiti pasėdėti į kavinę. Bet dar neteko išgirsti, jog mano sūnus (jam 8 mėn.) kam nors trukdytų. Jei tektų tai patirti, ką ir Jums, sukelčiau skandalą. Mes, mamos, negalime leistis būti diskriminuojamos.”

24 metų: „Gal jau gana įsižeidus ir nutilus išeidinėti iš ten, kur mus skriaudžia? Kodel mama nepakvietė administracijos? Kas čia per išsigimimas!?”

Viola: „Kažkodėl esam linkę pabrėžti tik SAVO teises, o visai nepagalvojam, ar mūsų elgesys BE TABU netrikdys aplinkinių. Vasarą šokiravo būsimos mamos, viešose vietose vaikštančios plikais pilvais. Galbūt ne visiems toks vaizdas malonus, o ir būsimam kūsikėliui ne į sveikatą kepti saulėje. Kavinės – ne pati geriausia vieta vaikams, tuo labiau kūdikiams. Tvarkingos mamos niekada neatsidurs tokioje situacijoje – „netikėtai prireikė pamaitinti.” Pamaitins išeidamos iš namų, o ir per ilgai trankytis po prekybos centrus su kūdikiu – nepateisinama. Paaugusiems vaikams, manau, irgi nereikia leisti daryti viešose vietose visko, ko tik užsimano, turi būti ir pagarba aplinkiniams. Kitaip po keleto metų mamos dejuoja, kad vaikas neklauso ar net muša tėvus.

Taigi išmeskit iš galvos didybės maniją, nes pagimdyti vaiką – joks žygdarbis, ir niekas neprivalo jūsų už tai ant rankų nešioti ir jūs pačios neturit teisės statyti aplinkinius ant ausų.”

Inga: „Taip, ponia Viola, sutinku su jumis, besilaukiančios moters pilvukas šlykštus, šlykštus ir kūdikis, žindantis krūtį, kur kas estetiškiau atrodo buteliukas su žinduku ir pagal valandas maitinamas mažasis pilietis , ar ne? Juk vaikai ir gimsta tam, kad būtų patogūs mums – jis bus geras, tada būsim geri ir mes jam. O jei ne, tai su diržiuku smegenų įkrėsim. Puikus auklėjimas, jūsų karta išauklėjo dabartinį puikųjį jaunimą, kuriuo ir skundžiatės patys – žudymai, prievartavimai, plėšimai. Juk dejuoja mušami savo vaikų JŪSŲ, gerb. Viola, kartos žmonės. Nenorit prisiimti laurų? Ką jūs, nebūkit kuklūs, piliečiai virš 40! O jaunas mamas be abejo reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Juk mažėja pogimdyminės depresijos atvejų kai mamos lieka aktyvios visuomenės narės. O juk reikia kad visus motinystės teikiamus „malonumus” išjaustų jaunoji mamytė. Kas gali būti gražiau už motiną, švelniai glaudžiančią kūdikį prie krūties? Tiesa, ne kasdien viešoje vietoje tokį vaizdą pamatysi, nes motina, maitinanti kūdikį, visada stengsis tai daryti kiek įmanoma intymesnėj aplinkoj. Tačiau jei kūdikis nori valgyti, motina PRIVALO pamaitinti jį ir normalūs žmonės jausis pakylėti to švento motinos savęs atidavimo akto, kurį žymieji dailininkai pavaizdavo savo drobėse. Kūdikis irgi žmogus. Jis turi tokias pat teises gyventi, tenkinti gyvybiškai būtinus savo poreikius. O kavinėje žmonės valgo. Kodėl kūdikiui kavinėje to daryti negalima?”

Faustėja: „Atvažiavau iš Airijos prieš keletą dienų, nuėjom į vieną iš prekybos centrų (mano sūneliui 4 mėnesiai), jaučiau, kad žmonės labai stebi, net atsisuka praeidami. Prisėdom kavinukėje pavalgyti, irgi pasijutau kaip ant scenos. O jau kai pradėjau maitinti krūtimi. Pasipiktinę žvilgsniai tiesiog badė, bet susikoncentravau į vaiką, o baigusi išdidžiai iškėliau galvą ir išvažiavau. Esu pakraupusi nuo tokios žmonių reakcijos. Airijoje jau su mėnesio laiko kūdikiu visur tampiausi.”

Zilė: „Kai pagimdysiu, net nesusimąstysiu, kur galiu eiti, o kur ne, ir tegu pabando kas nors mane praspirti.”

YOU: „Gyvenu ne Lietuvoj ir galiu palyginti. Lietuvoj vaikus labai stengiasi drausminti, barti, gąsdinti, dėl to išauga visuomenė kompleksuota, pikta ir bando auklėt vaikus (net ne savo); vaikas atseit ne žmogus, o kažkoks gyvis, kuris ne visur turi teisę įeiti. Užsieny, kur nueitum su naujagimiu, jums parinks patogią vietą, toliau nuo skersvėjų ir rūkalų, jam visi šypsosi.”

Giedrė: „Va kodėl aš džiaugiuosi, kad mano vaikas auga JAV. Čia viskas pritaikyta mamoms su vaikučiais, nes būtent jos dažniausiai lankosi prekybos centruose.”

Mama2: Poniai Violai turbūt jau gerokai virš 40. Nesuprantu tik, kad ji pati būdama moteris apie motinystę kalba kaip apie „tarybinio žmogaus” pareigą valstybei. Niekas nenori, kad būsimas ir esamas mamas ant rankų nešiotų. Kalbama apie paprastą pagarbą, supratimą.

Saulė: „Violos laikais nėščios galėdavo tik languotą suknelę su balta apykakle vilkėti, save įprasmindavo virtuvėje ir apšokinėdamos dėkingumo nejaučiantį vyrą. Aš niekur nėjau su vaiku, tai ir jūs sėdėkit. Nieko neišeis, vis daugiau su vaikais mamų išeis ne tik į kavines, bet išvyks ir į keliones, parodas. Gyvenimo tempas greitėja, reikia suspėti visur. Tarybinės mamos negrįš.”