Senosios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės turėtų atverti darbo rinkas darbuotojams iš naujai į bloką įstojusių pokomunistinių šalių, vakar pareiškė ES pareigūnas, tačiau jo žodžius didžiosios valstybės veikiausiai praleis pro ausis.
Po plėtros Europos Komisijos (EK) paskelbtoje svarbioje ataskaitoje oficialiai nepatarinėjama atšaukti darbo jėgos suvaržymų, kuriuos dauguma senųjų ES narių įvedė aštuonioms Europos valstybėms, prisijungusioms prie bloko 2004 metų gegužę.
Tačiau ataskaitos autorius, socialinių reikalų komisaras Vladimiras Špidla, teigia aiškiai išdėstęs savo poziciją.
„Laisvas darbuotojų judėjimas yra racionalus ekonominiu požiūriu ir įrašytas ES sutartyse. Po plėtros nesulaukėme jokių katastrofiškų tendencijų”, – spaudos konferencijoje pareiškė buvęs Čekijos ministras pirmininkas V.Špidla.
Ataskaitoje rašoma, kad Didžioji Britanija, Airija ir Švedija išlošė atvėrusios darbo rinkas naujųjų šalių piliečiams. Kitos ES narės toliau taiko darbo leidimų arba kvotų sistemą.
„Šalys, visiškai atvėrusios savo darbo rinkas, džiaugiasi tokio sprendimo rezultatais”, – teigiama ataskaitoje.
Prieš pusantrų metų ES naujokėmis tapo Čekija, Lietuva, Latvija, Estija, Kipras, Malta, Lenkija, Vengrija, Slovėnija ir Slovakija. Bendras šių valstybių gyventojų skaičius siekia apie 75 mln. Iš viso ES po plėtros gyvena 454 mln. žmonių.
Kipro ir Maltos piliečiams darbo apribojimai netaikomi.
Tačiau diplomatai teigia, kad, nepaisant ataskaitos, įtakingosios ES valstybės – Prancūzija, Vokietija bei Italija – ir toliau ketina neįsileisti darbuotojų iš naujųjų valstybių narių.
Jiems suvaržymai gali būti taikomi iki 2011 metų.