Klaipėdoje netrukus gali išnykti daugiabučiuose įrengtos mažos parduotuvės.
Smulkieji verslininkai galės tikėtis tik geros klaipėdiečių valios. Jei gyventojai nepritars, kad daugiabučiame name veiktų parduotuvė ar kita įstaiga, ji privalės išsikraustyti.
Galės kontroliuoti
„Uždarys kioskus ir ateis mūsų eilė”, – nuomonę apie galbūt įsigaliosiančią naują tvarką reiškė verslininkė Rasa Pangonienė.
Jai priklauso vieno Rumpiškės gatvės daugiabučio pirmajame aukšte įsikūrusi visą parą veikianti parduotuvė. Savivaldybės specialistai, gavę administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės pritarimą, netrukus turėtų pradėti rengti Gyvenamųjų namų higienos taisykles.
Jomis visi gyventojai bus įpareigoti parengti namo vidaus tvarkos taisykles. Jei jose nebus numatyta, kad name gali veikti parduotuvė, kavinė ar kita įmonė, šios privalės išsikraustyti. Grėsmė iškils ne tik maisto prekių bei gėrimų, bet ir drabužių ar buitinės technikos parduotuvėms.
Šiuo metu įstatymai taip pat įpareigoja gyventojus pasirengti namo vidaus taisykles. Tačiau tai yra padarę tik kelių daugiabučių gyventojai.
Jei miesto taryba patvirtintų Gyvenamųjų namų higienos taisykles, savivaldybė galėtų kontroliuoti, ar klaipėdiečiai pasirašė namo vidaus taisykles.
Plaukia skundai
„Tokios taisyklės prasilenktų su įstatymais. Nors ir pirkome gyvenamąjį plotą, keitėme jo paskirtį į komercinę. Tam taip pat reikėjo gyventojų pritarimo. Dabar reikės grįžti atgal?” – retoriškai klausė 15 metų miesto centre veikiančios parduotuvės „Kampas” savininkas Alvydas Gricius.
Daugiabutyje parduotuvę ar kavinę norintis įrengti verslininkas dabar turi gauti pusės namo gyventojų pritarimą.
„Tokio reikalavimo šiuo metu niekas nepažeidžia. Pritarimą gauti gana nesunku, nes verslininkai kreipiasi į tuos gyventojus, kuriems jų veikla neturės jokios įtakos. Bet virš jo parduotuvės ar kavinės gyvenančio klaipėdiečio toks verslininkas niekada neprašys pritarimo”, – sakė Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė Salomėja Nepienė.
Prieš kelerius metus verslininkai buvo priversti gauti visų gyventojų pritarimą. Tačiau siekiant palengvinti verslo sąlygas tokių reikalavimų atsisakyta.
Nuo tada savivaldybė sulaukia daugiau nepatenkintų gyventojų skundų.
„Skundžiasi tie, kurių nuomonės niekas neklausė ir kuriems tenka daugiausiai iškęsti”, – teigė S.Nepienė.
Pasak jos, gyventojai dažniausiai skundžiasi dėl triukšmo, kurį sukelia aplink kavinę ar parduotuvę besibūriuojantys žmonės.
Kviečia policiją
„Tokia nauja tvarka gali kvepėti pasipinigavimu. Už parašą, kad neprieštarauja mūsų veiklai, kaimynai gali paprašyti sumokėti. Su tokiomis problemomis susidurs ir kiti verslininkai”, – svarstė R.Pangonienė.
Ji patikino, kad su namo, kuriame veikia jos parduotuvė, gyventojais sutaria puikiai, nėra sulaukusi nusiskundimų. Tačiau savivaldybėje yra užregistruota skundų dėl šios parduotuvės veiklos.
„Suprantu, jog kai kuriems galbūt nepatinka mūsų veikla. Aplink parduotuvę išties būriuojasi veltėdžiai, kurie iš kitų klientų prašo centų. Juos vaikome, į pagalbą net kviečiame policiją”, – sakė R.Pangonienė.
Maža parduotuvė – vienintelis jos šeimos pragyvenimo šaltinis. Ji veikia trejus metus.
Parduotuvės „Kampas” savininko A.Griciaus nuomone, galbūt įsigaliosianti tvarka taip pat dvelkia pasipinigavimu.
„Nors verslininkai su namo gyventojais puikiai sutaria ir jie neprieštarauja veiklai, galbūt tikrai už parašą pradės prašyti pinigų. Tokių atvejų pasitaiko ir dabar”, – sakė A.Gricius.
Pirks kioskų klientai
Savivaldybės specialistų atliktas tyrimas parodė, kad smulkios maisto prekių ir gėrimų parduotuvės, išnykus kioskams, taps opia problema, nes prie šių parduotuvių persikels kioskų klientai. Pagrindinė blogybė – jose superkami buteliai ir visą parą pardavinėjami alkoholiniai gėrimai.
Gelbėti žmones iš alkoholizmo liūno užsimojo ir parlamentaras Petras Gražulis. Jis Seime įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektą.
P.Gražulis siekia, kad alkoholis prekybos centruose būtų parduodamas nuo 11 iki 20 valandos. Mažos parduotuvės nestipriais alkoholiniais gėrimais galėtų prekiauti nuo 8 iki 23, o stipresniais nuo 10 iki 22 valandos.
„Visoje Europos Sąjungoje pirmaujame pagal alkoholio suvartojimo vienam asmeniui kiekį. Vadinasi, reikia apriboti jo prekybą. Tačiau siekiant nesužlugdyti smulkiųjų verslininkų, prekybos centrų darbą reikia labiau kontroliuoti”, – motyvavo P.Gražulis.
Vis dėlto jis netrykšta optimizmu, kad jo pasiūlytoms pataisoms Seimas pritars. „Negalima nuneigti, kad didieji prekybos tinklai daro įtaką politikams. Matau, kas valdo valstybę”, – teigė parlamentaras.