Vaikų plaučių tuberkuliozė: tarp oficialios statistikos ir tikrovės

Nors viešai teigiama, kad Lietuvoje mažėja vaikų, sergančių plaučių TB, tačiau 2004 m. vien Kaune ir jo rajone minėta liga susirgo 20 vaikų, o pernai – 31

Oficialiai patvirtinta 2003-2006 metų valstybinė tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programa vykdoma labai vangiai, tačiau oficialūs jos rodikliai byloja, kad sergamumas TB pas mus nuolat mažėja (gal todėl „mažėja”, kad ES nepageidauja šalių su aukštu sergamumo tuberkulioze rodikliu?). Deja, tikrovė yra kita – vien Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje per šešerius metus vaikų, gydytų nuo TB, skaičius išaugo 6 kartus.

Pasiilgsta namų

Statistika byloja, kad apie 80 proc. vaikų, sergančių plaučių tuberkulioze, yra iš prastai gyvenančių, socialiai apleistų šeimų. Keli išblyškę 5-7 metukų berniukai vaikštinėjo Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriaus koridoriumi. Šie aktyvia TB sergantys mažyliai gyvena nedarniose šeimose arba pas savo artimus giminaičius. Patamsėjusiais paakiais Karolis vis kartojo, kad nori namo, pas močiutę, nepaisant to, kad čia skaniai pavalgo ir ypač džiaugiasi, kai gauna skrylių. Berniukas auga be tėvų. Jo motina jau mirusi nuo plaučių tuberkuliozės. Karolio močiutė per vėlai kreipėsi į gydytojus – berniukas atvežtas į Kauną su užleista plaučių TB.

Septynmetis Raimundas gyrėsi, kad jo tėtis ir sesuo neserga – tik mama ir kaimynai, o Evaldukas džiaugėsi, kad močiutė kartą jau buvo atvažiavusi aplankyti jo ir šiame skyriuje gydomo broliuko. Kodėl vaikai serga aktyvia TB?

Sugriauta buvusi efektyvi sistema

Vaikų pulmonologijos skyriuje dirbanti plaučių ligų specialistė gydytoja Edita Tamulaitienė sakė, kad skyriuje šiuo metu yra 30 lovų, iš kurių 13 skirta sergantiesiems tuberkulioze, o kitos – sergantiesiems kitomis plaučių ligomis.

Po reformų Lietuvoje nebeliko ftiziatrų – tuberkuliozės specialistų, dabar jie vadinami pulmonologais, kurie gydo ne tik plaučių, bet ir akių, inkstų, odos, kaulų ir kitas tuberkuliozės formas. Anot Kauno 2-osios klinikinės ligoninės administratoriaus pediatrijai Algirdo Andriuškos, Lietuvoje ne tik nebeliko ftiziatrų, bet ir sugriauta TB profilaktikos grandis, išnyko apylinkės gydytojo sąvoka, nes pacientai registruojasi Šeimos sveikatos centruose ne pagal gyvenamąją vietą. „Viename daugiabučiame name gyvena prisirašiusieji prie įvairių sveikatos centrų. Tai kaip gali šeimos gydytojas žinoti apie visus tame name sergančiuosius atvira TB?!” – stebėjosi A.Andriuška.

Dar viena blogėjančios situacijos priežastis yra ta, kad iki šiol neveikia priverstinio gydymo stacionaras Pagryžuvyje, Kelmės rajone, kuris turėjo būti atidarytas pernai liepos 1 d. Matyt, valstybei pasirodė nuostolingas priverstinis atviros TB gydymas, nors šios klastingos ir sunkios ligos platintojai ilgainiui pridarys daugiau nuostolių, nei kelių tokių stacionarų išlaikymas.

Tapo našta valstybei

Iki 2000 m. buvo privalomas visuotinis vaikų sveikatos patikrinimas, turint galvoje Mantu (tuberkulino) mėginį, o vaikai, patekę į rizikos grupes, turėjo kasmet Tuberkuliozės dispanseryje tikrintis sveikatą. Deja, kaip ir priverstinis sergančiųjų TB gydymas, taip ir privalomas sveikatos patikrinimas tapo našta valstybei.

Atšaukus 2000 m. visuotinį sveikatos patikrinimą dėl TB, 2001 m. perpus sumažėjo atliktų Mantu mėginių. Suprantama, perpus sumažėjo ir teigiamų Mantu reakcijų. Toks rezultatas labai patenkino valdžios lūkesčius – Lietuvoje perpus sumažėjo vaikų, užsikrėtusių ir sergančių TB, tačiau tokia skaičių ekvilibristika sukėlė vaikų ftiziatrų nerimą.

Lietuvos vaikų ftiziatrai 2001 m., susirinkę į Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninę, priėmė kreipimąsi į sveikatos apsaugos ministrą dėl susidariusios padėties. „Kitais metais pasirodė ministro įsakymas dėl tuberkulino mėginių atlikimo. Tame įsakyme numatyta būtinai atlikti šį mėginį visiems 6-7 metų amžiaus vaikams, kurie pradės lankyti mokyklą, ir visiems rizikos grupėse esantiems vaikams. Tai buvo nemažas Lietuvos vaikų ftiziatrų laimėjimas”, – prisiminė A.Andriuška.

Kuriozai dėl žmogaus teisių

Kas gydo ir tiria sveikatą tų, kurie gyvena miške palapinėse, apleistuose pastatuose ar sąvartynuose? Niekas, nes pas mus privaloma tik automobilių profilaktika, o žmogaus sveikatos – ne. Tuo tarpu sergantieji atvira TB vaikšto į prekybos centrus, važinėja visuomeniniu transportu, spjaudo ant šaligatvių, kuriais vaikšto sveikieji, tarp kurių yra ir vaikai. Maža to, asocialiose šeimose sergantys atvira TB tėvai užkrečia savo vaikus, kaimynus. Deja, niekas jų sveikatos netikrina ir neizoliuoja. Mat tokiu būdu būtų pažeidžiamos jų teisės. O kas apgins sveikųjų teises? Vargu ar sulauksime, kad po Kauną, kaip po Paryžių ir jo apylinkes, autobusiukas vežios specialistus, kurie tikrintų, ar valkataujantieji neserga TB.

Visuomenės sveikatos centras gali tik dezinfekuoti mokyklą, kurioje mokinys susirgo atvira TB, tačiau informuoti mokyklos vadovybę apie ligonį negali. O kas patikrins šios mokyklos mokinius ir mokytojus, ar jie neužsikrėtė tuberkulioze? Atviros tuberkuliozės gydymas pas mus kainuoja tūkstančius litų, o profilaktinis patikrinimas – apie 20 litų (be rentgeno nuotraukos). Tyrimas kainuotų pigiau, jei pigus lietuviškas tuberkulinas nebūtų pakeistas brangiu importiniu.

Vaikai – tarsi lakmuso popierėliai

Vaikas užsikrėtęs ar ne, galima nustatyti tik tyrimo keliu. „Jei Mantu reakcija teigiama, vadinasi, vaikas jau infekuotas, tačiau tai nereiškia, kad jis būtinai turi sirgti tuberkulioze, – aiškino gydytoja E.Tamulaitienė. – Maždaug tik 10 procentų infekuotų vaikų suserga tuberkulioze, tačiau tėvai turėtų būti atidūs profilaktiniam vaiko sveikatos patikrinimui”.

Laiku nepastebėjus tuberkuliozės, ji gali tapti grėsminga. Tad gydytojai stengiasi kuo daugiau sužinoti apie vaiko sveikatos būklę, atlikti Mantu mėginį ir, jei jis teigiamas, padaryti plaučių rentgeno nuotrauką. Jei tėvams kelia įtarimą vaiko elgesys (greit pavargsta, jaučia bendrą silpnumą, skundžiasi galvos skausmu, pablogėja apetitas, jo temperatūra pakilusi iki 37,1-37,5 laipsnių C), būtina kreiptis į gydytoją.

„Per aštuonerius metus išanalizavus 538 vaikų, sirgusių aktyvia tuberkulioze, ligos istorijas, paaiškėjo, kad net 40 procentų (!) jų užsikrėtė šia liga šeimoje, keli procentai – nuo kaimynų, o visų kitų užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Gydant 33 vaikus, sirgusius aktyvia tuberkulioze, pavyko nustatyti 34 suaugusius žmones, sirgusius atvira TB ir užkrėtusius šiuos vaikus”, – sakė A.Andriuška. Tad vaikai tapo tarsi lakmuso popierėliais, kurie padeda nustatyti sergančius atvira TB suaugusiuosius.