Rokų gyventojai jau kuris laikas atakuoja „Kauno dieną” skųsdamiesi, kad „Rokų keramikos” gamykla dažnai skleidžia dvoką. Tai, kad erzinantis kvapas sklinda iš gamyklos, neslepia ir jos vadovai, tačiau ramina, jog gyventojai neturėtų dėl to baimintis.
Degina tik pjuvenas
„Pati gyvenu maždaug 200 metrų nuo gamyklos, todėl žinau, kad kartais juntamas kvapas. Tačiau tai tik deginamų pjuvenų kvapas”, – sakė bendrovės generalinė direktorė Violeta Česnienė.
Ji, siekdama nuraminti gyventojus, paaiškino gamybos technologiją. „Molis maišomas su smėliu ir pjuvenomis, paskui jis patenka į formavimo linijas. Iš išvakuumuoto molio suformuojami blokai, kurie vagonėliais stumiami į tunelinę džiovyklą, kad išdžiūvę įgautų pradinį mechaninį atsparumą. Paskui blokai statomi ant degimo vagonų ir patenka į tunelinę krosnį, kurioje produkcija yra išdegama. Tada gaminys jau pabaigtas.
Kurui naudojame tik pjuvenas, ir nieko daugiau. Taupome šilumą, todėl karštą orą ventiliatoriais nutraukiame nuo tunelinių krosnių ir nukreipiame į džiovyklas. Šiltas oras, išdžiovinęs produkciją, leidžiamas į lauką”, – aiškino direktorė.
Anot jos, anksčiau į išorę gamyboje naudotas oras patekdavo pro šešis ventiliatorius, kurie yra ant džiovyklų stogų pakelti 1,5 metro. „Aplinkosaugininkų rekomendavimu ir siekiant geresnės teršalų sklaidos, keturis ventiliatorius sujungėme į vieną, orą šaliname per naują 15 metrų aukščio kaminą. Liko sujungti likusius du ventiliatorius. Vasarą tai padarysime pastatę naują kaminą”, – sakė V.Česnienė.
Gamykla nedirba, bet kvapas juntamas
Anot direktorės, nemalonus kvapas jaučiamas tada, kai žemas atmosferos slėgis, nėra vėjo. „Kartais pjuvenos būna sausos, kartais drėgnesnės, tada ir pasklinda saldokas kvapas. Tačiau pjuvenos yra ekologiškiausias kuras, be to, pigus. Planavome pereiti prie dujų naudojimo, tačiau jos brangsta, todėl planus atidedame. Palemono ir Tauragės keramikos gamyklos taip pat naudoja pjuvenas”, – pažymėjo V.Česnienė.
Anot direktorės, anksčiau gamyklos inventorizacija buvo atliekama kas 3 metus, nuo šių metų tai bus daroma kasmet. „Be to, atliekami kontroliniai patikrinimai, taip pat tikrinama po gyventojų skundų, kai apie aplinkosaugininkų apsilankymą iš anksto nežinome”, – teigė V.Česnienė. V.Česnienė parodė dokumentus, kuriuose įvardyta, kad gamykla į aplinką išmeta anglies monoksido, azoto oksido, kietųjų dalelių (suodžius). „Kiekiai neviršija normų”, – sakė direktorė. Gamykla turi iki 2007 metų galiojantį Gamtos išteklių naudojimo leidimą, kurį išduoda Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Kaip sakė direktorė, nuo sausio 23 dienos gamykla yra sustabdyta, nes per šalčius ji negali dirbti. „Vėl pradėsime dirbti nuo kovo 1 dienos, todėl dabar gamykla nieko neišmeta į orą. Šiuo metu rūksta tik šalia esančios katilinės kaminas, tačiau joje deginamos tik dujos, o kaminas dar aukštesnis nei mūsų gamyklos”, – aiškino vadovė.
Per šalčius gamykla nedirbo, tačiau, anot V.Česnienės, Rokuose vis vien jautėsi nemalonus kvapas. „Nežinau, ką kūreno gyventojai – plėveles, šiukšles, bet kvapas tikrai buvo. Mes nedirbome ir nuo gruodžio 24 iki sausio 3 dienos. Jeigu gyventojai turi pastabų, gamykla visada atvira. Žmonės gali kreiptis į mus, parodysime gamybos procesą, viską paaiškinsime. Gal rokiškiai mano, kad mes ne pjuvenas, o kažką daugiau deginame?” – svarstė V.Česnienė.
Įmonė stengiasi gerinti aplinkosauginę situaciją
Aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius skeptiškai vertina gyventojų nusiskundimus. „Pastaruoju metu mes apskritai negavome nė vieno skundo. Paprastai po rimtesnio pranešimo mes reaguojame ir važiuojame atlikti tyrimą. Tegu gyventojai kreipiasi į mus”, – sakė jis.
Anot E.Vainalavičiaus, „Rokų keramika” turi jos veiklai reikalingus leidimus. „Gamykla atsisakė mazuto, paaukštintas kaminas taip pat pagerino situaciją. Įdomu, kiek gyventojų Rokuose kūrena anglimis ir malkomis. Įprasta pirma kaltinti kitus, o ne save”, – sakė pašnekovas.
Anot jo, kai susiklosto nepalankios sąlygos, teršalai krenta netoli kamino, gyvenamųjų namų. Bet anglies monoksidas nėra tas teršalas, kuris turėtų būti uždraustas. Žinoma, visi teršalai kenksmingi, bet tai nėra nešvarumai, dėl kurių reikėtų kelti paniką”, – sakė E.Vainalavičius.
Smalkės nuodija organizmą
Kaip teigia gydytojai ir medicinos enciklopedijos, anglies monoksidas arba smalkės yra nuodingos bekvapės, bespalvės ir beskonės dujos. Anglies monoksidas susidaro nevisiškai sudegus organiniams junginiams (pagrindiniai šaltiniai – automobilių varikliai, sunkioji pramonė, namų šildymas). Jis ore palyginti greitai pavirsta anglies dioksidu. Įkvėptas anglies monoksidas užblokuoja deguonies patekimą į kraują, audiniuose sukelia deguonies trūkumą. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – skauda, svaigsta, veržia galvą, pulsuoja smilkiniuose, gali atsirasti ūžimas ausyse, pykina, galimas vėmimas. Apsinuodijus smalkėmis oda labai dažnai keičia spalvą: veidas, o vėliau ir kitos kūno vietos tampa ryškiai avietinės spalvos. Labai sunkiai apsinuodijus smalkėmis žmogų ištinka koma, atsiranda inkstų nepakankamumas ir ištinka mirtis. Jautriausi apsinuodijimui smalkėmis yra vaikai ir senyvi, ligoti žmonės.
Dainoras Lukas