Praėjusią savaitę vyko Europos Komisijos transporto ministrų konferencija, kur nagrinėta jūrų greitkelių plėtra, konstatuota, kad trumpųjų nuotolių laivyba taps vienu iš Europos Sąjungos transporto plėtros prioritetų.
Trumpųjų nuotolių laivais (konteinervežiais ir keltais) gabenamų krovinių apimtys Europoje nuo 1995 metų išaugo daugiau nei dvigubai.
Lietuva yra viena iš šalių, kuri labiausiai suinteresuota trumpųjų nuotolių laivybos plėtra. Klaipėdos uoste veikia jūrų perkėla, iš kur yra keltų maršrutai į Vokietiją, Švediją, Daniją. Kasmet didėja konteinerių gabenimo apimtys iš artimųjų Europos uostų. Taip pat Klaipėdoje ruošiami naujo keleivinių ir krovininių keltų terminalo statybos dokumentai.
Planuojama, kad bendra ES jūrų greitkelių plėtojimo parama 2007-2013 m. sudarys 740 milijonų eurų. ES valstybės nuo 2003 metų vadovaujasi Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programa, kuri buvo priimta 2002 metų birželį. Kol kas pinigai skiriami tik įvairioms studijoms atlikti, bet ne realiems projektams.
Lietuvos susisiekimo ministerija jūrų greitkelių vystymą yra įvardijusi kaip vieną iš strateginės veiklos dalių. Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad daugelyje ES šalių šiandien kylančios vis sudėtingesnės ekologinės, kelių perkrovimo sunkiuoju krovininiu transportu problemos turėtų būti sprendžiamos kompleksiškai ir nevykdomos vien iš uostų administracijų lėšų.
Atsiperka lėtai
Lietuvos atstovai Europos Komisijos transporto ministrų konferencijoje pasiūlė, kad jūrų greitkeliams skiriamos lėšos būtų konsoliduojamos. Jūrų greitkelių vystymo projektą iš karto galėtų sudaryti ir kelių uostų jungtis. Finansinei paramai gauti projektus galėtų teikti ne tik uostų administracijos, bet ir privatus sektorius. Tai ypač svarbu Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, nes 2007-2013 metų uosto plėtros programoje numatoma pastatyti ro-pax (krovinių ir keleivių) terminalą. Jūrų greitkelių plėtrai skiriamų pinigų atsiperkamumas yra labai lėtas. Be to, ES lėšomis yra galimybė finansuoti tik iki 30 procentų tokių projektų vertės.
Manoma, kad Lietuvos pasiūlymai atitinka trumpųjų nuotolių laivybos pagrindinį tikslą – nukreipti krovinių srautus nuo kelių transporto į vandens transportą. Tai išdėstyta Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Europos transporto politika iki 2010: laikas priimti sprendimus” („European transport policy for 2010: time to decide”). Joje numatyta plėsti jūrų greitkelius, ypač tuos, kuriais vežant krovinius galima išvengti kamščių keliuose.
Rengs generalinį planą
Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategijoje numatyta, kad reikia skatinti linijų, jungiančių Klaipėdos uostą su kitais Europos uostais, operatorius bei kitus laivybos sektoriaus dalyvius investuoti į uosto infrastruktūrą ir į laivybos plėtrą.
Patvirtintas Bendrasis programavimo dokumentas tarp kitų prioritetų akcentuoja IXB transporto koridoriaus (Kijevas, Minskas, Vilnius, Klaipėda) gerinimo svarbą. Jis taps pagrindinis krovinių srautams jūrų greitkeliais per Klaipėdos uostą.
Europos Komisijos pasiūlytas trumpųjų nuotolių laivybos apibrėžimas leidžia priskirti visas veikiančias Klaipėdos uoste laivybos linijas (konteinerių, keltų bei ro-ro) trumpųjų nuotolių laivybos maršrutams.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2004 metais įsteigė Lietuvos nacionalinį trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo centrą. Jis įtrauktas į Europos trumpųjų nuotolių laivybos informacijos tinklą.
Uosto direkcija kartu su kitų šalių atstovais rengia studiją, kurioje nagrinėjami prekių srautai ir jūrų transporto infrastruktūra Baltijos jūroje. Jos tarpinė ataskaita buvo pristatyta spalį Briuselyje.
Ši studija, kuri netrukus bus pateikta, taps sudėtine bendros Baltijos valstybės studijos „Baltijos jūros greitkelių generalinis planas” („Baltic Sea motorways Masterplan”) dalimi. Pasiūlymas dėl Baltijos jūros greitkelių generalinio plano dalinio finansavimo iš TEN–T programos pateiktas Europos Komisijai. Manoma, kad artimiausiu laiku bus priimtas teigiamas sprendimas.
Vidmantas Matutis